Mergaičių ir berniukų šoklumo kaita
Abstract
Straipsnyje lyginama jaunesniojo mokyklinio amžiaus ketvirtų klasių (10 ± 0,7 metų) berniukų ir mergaičių šoklumo
kaita, šią savybę ugdant du mėnesius. Buvo tiriami 33 ketvirtos klasės moksleiviai: 16 berniukų ir 17 mergaičių.
Tyrimo tikslas — nustatyti ir palyginti jaunesniojo mokyklinio amžiaus berniukų ir mergaičių šoklumo kaitą per du
mėnesius.
Šoklumas ugdytas du mėnesius du kartus per savaitę. Treniruotės metu po neintensyvios 10 minučių pramankštos
tiriamieji kas 30 sekundžių atliko po 50 vertikalių šuolių. Rekomenduojama šuolį atlikti kiek galima aukščiau. Šuolio
aukščiui nustatyti buvo naudojama kontaktinė plokštė, sujungta su elektroniniu šuolio aukščio ir atsispyrimo laiko
matuokliu. Moksleivių šuolių aukščio rezultatai buvo užrašomi asmeniniame protokole. Tyrimo rezultatai apdoroti
matematinės statistikos metodais.
Du mėnesius ugdydami jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų šoklumą nustatėme, kad berniukų ir mergaičių šo-
klumas dėl treniruočių reikšmingai pagerėjo, lyginant su pirma treniruote, ir berniukų vertikalaus šuolio rezultatai
reikšmingai skyrėsi nuo mergaičių. Rezultatų prieaugio skirtumas statistiškai patikimas. Paaiškėjo, kad berniukų ir
mergaičių šuolių rezultatai gerėjo tolygiai. Dėl treniruočių padidėjo moksleivių šoklumo rezultatų vidurkio sklaida.
Berniukai labiau pagerino savo šuolių vidurkio rezultatus nei mergaitės. Tyrimas parodė, kad iš pirmos treniruotės
vertikalių šuolių rodiklių vidurkio negalima prognozuoti galutinių rezultatų.
Raktažodžiai: berniukų ir mergaičių šoklumas, raumenų nuovargis, šoklumo ugdymas.
