Lietuvos irkluotojų rengimosi Atėnų olimpinėms žaidynėms olimpinio keturmečio ciklo analizė

Abstract

Irklavimas yra viena iš 28 olimpinių sporto šakų, kurių dalyvių skaičius yra labai didelis, laimima 14 komplektų
medalių. Irklavimą kultivuoja 119 pasaulio šalių. Lietuvoje irklavimo populiarumą riboja daugelis veiksnių. Lietuvos
irkluotojai yra pasiekę didelių laimėjimų, tačiau Atėnų olimpinėms žaidynėms gerai pasirengti nepavyko.
Tyrimo tikslas — išanalizuoti Lietuvos olimpinės rinktinės rengimą olimpiniu ciklu ir irkluotojų fi zinių galių kaitą.
Tyrimo objektas — Lietuvos olimpinės rinktinės rengimas keturmečiu ciklu, funkcinio irkluotojų pajėgumo ir fi zinių
galių kaita.
Tyrėme septynis irkluotojus (W2x, M2x, M2-, M1x įgulas), kurie rengėsi Atėnų olimpinėms žaidynėms.
Buvo nagrinėti varžybų protokolai, trenerių apskaitos dokumentai, sportininkų dienoraščiai. Tyrimai atlikti pagal
„Atėnai 2004“ programą. Tiriamųjų metinių rengimosi ciklų varžybų tvarkaraštis per olimpinį keturmetį ciklą skyrėsi
nedaug. Metinio ciklo apimtis ir intensyvumas per keturmetį ciklą  kito. Bendrasis krūvis atskirais metais svyravo
nuo ~700 iki 1350 valandų. Per metus buvo nuirkluojama 2500—3500 km, 70—75% dirbta aerobinio ugdymo zono-
je, 25—30% skirta darbui virš anaerobinio slenksčio ribos ir iš jų ~ 5% — ties kritinio intensyvumo ir maksimalių
pastangų ribomis. Sportininkai dalyvaudavo 8—11 varžybų, startavo 20—30 kartų per metus.
Tiriamųjų fi zinis išsivystymas kito nedaug. Fizinių galių ir funkcinio pajėgumo rodikliai kito nevienodai, o irkluotojų
specialusis darbingumas atliekant 10 ir 30 s irklavimo ergometru darbą per keturmetį ciklą padidėjo. Aerobinių galių
bei kraujotakos ir kvėpavimo sistemos pajėgumas kito banguotai (VO 2  max 50—80 ml / min / kg), bet dažniausiai buvo
vidutinis ar nepakankamas pagrindinių varžybų metu. Galima manyti, kad per pagrindines keturmečio ciklo varžy-
bas anaerobinių alaktatinių, glikolitinių ir aerobinių energijos gamybos būdų išugdymo santykis nebuvo optimalus.
Rengiantis Pekino olimpinėms žaidynėms, reikėtų ypač stiprinti irkluotojų aerobines galias bei didinti jų kraujotakos
ir kvėpavimo sistemos funkcinį pajėgumą.

Raktažodžiai: irkluotojų rengimas, fizinės galios, funkcinis pajėgumas, treniruočių programa, irkluotojų rengimo kontrolė ir valdymas.