Kūno kultūros mokytojų mityba ir fizinis aktyvumas sveikatingumo aspektu

Authors

  • Daiva Vizbaraitė
  • Vida Janina Česnaitienė

DOI:

https://doi.org/10.33607/bjshs.v2i61.599

Abstract

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad sėkminga
šiuolaikinės kūno kultūros sklaida neįmanoma be sveikos gyvensenos žinių. Kūno kultūros mokytojo veikla glaudžiai
susijusi su sveikatos ugdymu, o asmeninė kompetencija turi didžiulį ugdomąjį poveikį. Taigi kyla probleminis klausi-
mas, ar kūno kultūros mokytojai, ugdydami moksleivių sveiką gyvenseną, patys gyvena vadovaudamiesi sveikatingumo
kriterijais.
Tyrimo tikslas — ištirti kūno kultūros mokytojų mitybą ir fi zinį aktyvumą. Tiriamąją imtį sudarė 320 kūno kultūros
mokytojų (184 vyrai ir 136 moterys), atsitiktinai parinktų iš Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Tiriamųjų amžiaus
vidurkis — 42,5 ± 21,5 metų. Anketinės apklausos metodu buvo tirta kūno kultūros mokytojų mityba ir fi zinis aktyvu-
mas. Apklausos metu naudota Respublikos mitybos centro ir Pasaulinės Sveikatos Organizacijos 1997—1998 metais
atlikto Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimo anketa (Kadziauskienė ir kt., 1999). Tyrimo rezultatai
išreikšti procentais. Duomenys statistiškai reikšmingi, jei paklaidos tikimybė p < 0,05. Statistinis ryšys vertintas
taikant chi kvadrato kriterijų (χ 2).
Tyrimas parodė, kad kūno kultūros mokytojai nepakankamai dažnai vartoja šviežių ir virtų daržovių. Šviežias daržoves
moterys valgo dažniau nei vyrai. Daugiau nei pusės tirtų kūno kultūros mokytojų pagrindinis maisto produktų pasirin-
kimo kriterijus — skoninės savybės. Kūno kultūros mokytojos dažniau nei vyrai vartoja vitaminus ir maisto papildus.
Tirti mokytojai vartoja per daug druskos. Pusė visų tirtų kūno kultūros mokytojų vartoja mineralizuotą druską. 39%
kūno kultūros mokytojų vyrų ir 35% moterų vartoja gėrimui netinkamą vandenį. Beveik visi tirti mokytojai maistui
gaminti vartoja augalinį aliejų, tačiau didžioji dauguma nesilaiko mitybos režimo, užkandžiauja tarp pagrindinių
valgymų. Antsvorį turėjo tik 22% tirtų kūno kultūros mokytojų vyrų ir 7% moterų.
Kūno kultūros mokytojų fi zinis aktyvumas didesnis nei kitų suaugusių Lietuvos gyventojų. 60% tiriamųjų mano, kad
jų tiesioginis darbas yra vidutiniškai sunkus. Laisvalaikiu fi ziškai aktyvesni tirti kūno kultūros mokytojai vyrai nei
moterys. 85% apklaustų kūno kultūros mokytojų vyrų ir 75% moterų laisvalaikiu mankštinasi.

Raktažodžiai: kūno kultūra, mityba, fizinis aktyvumas.

Downloads

Download data is not yet available.

Downloads

Published

2018-11-06

How to Cite

Vizbaraitė, D., & Česnaitienė, V. J. (2018). Kūno kultūros mokytojų mityba ir fizinis aktyvumas sveikatingumo aspektu. Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 2(61). https://doi.org/10.33607/bjshs.v2i61.599

Issue

Section

Health, Rehabilitation and Adapted Physical Activity