Vegetacinių sistemų rodikliai kartotinio nuosekliai didinamo krūvio metu po anaerobinio prieškrūvio

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti maksimaliojo anaerobinio prieškrūvio poveikį vegetacinių sistemų rodiklių ir laktato kaitai
atliekant kartotinį nuosekliai didinamą krūvį (KDK) veloergometru. Septynios fi ziškai aktyvios kūno kultūros akademijos
studentės (amžius — 22,1 (1,5) m.; ūgis — 169,2 (6,6) cm; svoris — 57,7 (5,1) kg; maksimalusis deguonies suvartojimas —
41,9 (5,2) ml / kg / min) buvo testuojamos tris kartus. Vieną kartą jos atliko nenutrūkstamą nuosekliai didinamo krūvio testą iki
negalėjimo, kitus du kartus — kartotinį nuosekliai didinamo krūvio testą, kol buvo peržengtas laktato kaupimosi slenkstis. Iš
jų vienas buvo atliekamas praėjus 15 minučių po maksimalaus 30 sekundžių anaerobinio prieškrūvio (MAK), t. y. metabolinės
acidozės sąlygomis. Norint nustatyti tiriamųjų dujų apykaitos rodiklius, nešiojamu dujų analizatoriumi „Oxycon Mobile“
(Vokietija) buvo registruojami kiekvieno kvėpavimo ciklo rodikliai: deguonies suvartojimas (  ˚ VO 2  ), anglies dioksido išsky-
rimo greitis (  ˚ VCO 2  ), plaučių ventiliacija (  ˚ VO E  ), kvėpavimo koefi cientas (RER), O 2  ir CO 2  slėgis ore iškvėpimo pabaigoje
(P ET O 2  ir P ET CO 2  ). Viso tyrimo metu 5 sekundžių intervalais buvo registruojamas širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) pulso
matuokliu „Polar S810“ (Suomija). Norint nustatyti tiriamųjų laktato (La) koncentraciją kraujyje, buvo imami kapiliarinio
kraujo mėginiai iš rankos piršto. Kraujas imamas prieš kiekvieną tyrimą tiriamajai esant ramybės būsenos, taip pat atliekant
kartotinį nuosekliai didinamą krūvį testo pabaigoje. Laktato koncentracija kraujyje buvo nustatoma naudojant modifi kuotą
analizatorių „Eksan-G“ (Kulis et al., 1988).
Gauti rezultatai rodo, kad po MAK laktato koncentracija kito KDK metu. Jau prieš KDK laktato rodikliai buvo sta-
tistiškai reikšmingai padidėję net iki 7,83 (1,36) mmol / l (p < 0,05). Didėjant darbo intensyvumui, La koncentracija
kraujyje mažėjo (17 W — 6,05 (1,49); 50 W — 4,47 (1,36); 75 W — 3,18 (1,15); 100 W — 3,08 (1,08) mmol / l) ir
nuo 100 W krūvio vėl pradėjo didėti (125 W — 3,92 (1,26) mmol / l; 150 W — 5,19 (1,59) mmol / l). Taigi po MAK
testo La koncentracija kraujyje buvo statistiškai reikšmingai didesnė, kai darbo intensyvumas — 17, 50, 75, 100 W
(p < 0,05). Po MAK ŠSD statistiškai reikšmingai padidėjo esant ramybės būsenai (p < 0,05) ir abiem atvejais didėjo
priklausomai nuo KDK intensyvumo, tik jo reikšmės po MAK buvo reikšmingai didesnės, ypač pirmųjų lengvesnių
krūvių metu. Reikšmingai sumažėjo P ET CO 2  rodikliai visais krūvio intensyvumo atvejais (p < 0,05).
Taigi atliekant kartotinį nuosekliai didinamą fi zinį krūvį veloergometru metabolinės acidozės, sukeltos 30 sekundžių
maksimaliojo anaerobinio krūvio, sąlygomis, vegetacinių sistemų rodiklių priklausomybė nuo krūvio pakinta nevieno-
dai. Anaerobinis prieškrūvis reikšmingai veikia tik La koncentraciją, ŠSD ir jo kaitą bei P ET CO 2  dydį. Kitų rodiklių
(CO 2  išskyrimo, O 2  suvartojimo, plaučių ventiliacijos) absoliučios reikšmės ir priklausomybė nuo darbo intensyvumo
išlieka panašios.

Raktažodžiai: kvėpavimo dujų apykaita, širdies susitraukimų dažnis, kraujo laktatas, darbo intensyvumas, metabolinė acidozė