KREPŠININKŲ, FUTBOLININKŲ IR NESPORTUOJANČIŲJŲ ATSIGAVIMO PROCESO YPATYBĖS PO SUBMAKSIMALAUS FIZINIO KRŪVIO MĖGINIO

Abstract

Tyrimo tikslas — ištirti krepšininkų, futbolininkų ir nesportuojančių asmenų (vyrų ir moterų) organizmo atsigavimo
reakcijos po dozuoto fi zinio krūvio kaitą bei fi ziologinių rodiklių stabilumą.
Buvo tiriami 267 asmenys: trys vyrų (krepšininkų (KV), futbolininkų (FV) ir nesportuojančiųjų (NV)) ir dvi moterų
(krepšininkių (KM) ir nesportuojančiųjų (NM)) grupės.
Norėdami išsamiau išanalizuoti sportininkų atsigavimo po dozuoto fi zinio krūvio kaitą, taikėme integralios organiz-
mo reakcijos į fi zinį krūvį modelį, kuris apima reguliacinės (centrinės nervų sistemos, autonominio ir humoralinio
valdymo), aprūpinančiosios (kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų) ir vykdančiosios (fi zinio krūvio metu veiklių
raumenų grupės) sistemų tarpusavio sąsajos poreiškį krūvio metu. Naudota KMU Kardiologijos institute sukurta au-
tomatizuota EKG analizės sistema ,,Kaunas—Krūvis”, kuri sinchroniškai registruoja ir analizuoja asmens išugdomą
raumenų galingumą, arterinį kraujo spaudimą ir EKG. Atliktas kompiuterizuotas veloergometrinis kiekvieno tiriamojo
fi zinio krūvio mėginys, naudojant trumpalaikį (provokacinį) tyrimo protokolą. Sveikos nesportuojančios moterys krūvį
pradėjo atlikti nuo 50 W galingumo ir kas minutę didino jį po 25 W iki submaksimalaus (50 + n × 25 W). Kiti tiria-
mieji krūvį pradėjo atlikti nuo 50 W galingumo ir kas minutę jį didino po 50 W iki submaksimalaus (50 + n × 50 W).
Vertinti šie fi ziologinių rodiklių grįžimo į pradinį lygį pusperiodžiai: širdies susitraukimų dažnio (T (HR)), intervalo
JT, t. y. (T (JT)), sistolinio arterinio kraujo spaudimo (T (S)), santykinės repoliarizacijos JT / RR, t. y. T (JT / RR), ir
santykinės pulsinės amplitudės T ((S – D) / S). S ir HR dydžiai labiau sietini su reguliacija, o (S – D) / S ir JT — su
atskirų organų funkcija, ir nusako periferijos atsaką. Naudodami Liapunovo eksponentę (L (X)), įvertinome minėtų
fi ziologinių rodiklių stabilumą.
Alikę tyrimą padarėme tokias išvadas: 1) atsigavimo rodikliai patikimai skiriasi atsigavimo greičiu ir stabilumu;
2) futbolininkų, krepšininkų, nesportuojančių, vyrų ir moterų atskirų fi ziologinių procesų atsigavimo greičiai, stabi-
lumas bei juos lemiantys veiksniai skiriasi.