SKIRTINGO MEISTRIŠKUMO AEROBININKIŲ ANAEROBINIS PAJĖGUMAS MINANT VELOERGOMETRĄ

Arvydas Stasiulis, Kristina Zaičenkovienė, Roma Aleksandravičienė

Abstract


Sportinė aerobika yra viena iš naujausių gimnastikos sporto šakų, kurią kultivuodami sportininkai pagal muziką turi
atlikti didelio intensyvumo pagrindinius aerobikos judesius ir jungti juos su jėgos, šuolių, lankstumo, pusiausvyros
pratimais. Kaip ir kitos gimnastikos rūšys, sportinė aerobika reikalauja aerobinės ir anaerobinės ištvermės, šoklu-
mo, lankstumo, jėgos ir puikios koordinacijos. Visos šios fi zinės ypatybės turi būti rodomos varžybinio pratimo metu
(vidutinė trukmė — 2 min), atliekant koordinaciškai sudėtingus judesius bei įvairaus sudėtingumo elementus dideliu
intensyvumu be poilsio intervalų (Sports Aerobics Code of Points, 2002). Fiziologinius pokyčius specifi nio fi zinio
krūvio (varžybinės veiklos) metu tyrė ispanų mokslininkai (Rodriguez et al., 1998). R. Aleksandravičienė (2005) ištyrė
skirtingo meistriškumo aerobininkių aerobinį pajėgumą ir energijos sąnaudas varžybinės veiklos metu.
Tyrimo tikslas — nustatyti skirtingo meistriškumo aerobininkių anaerobinį pajėgumą minant veloergometrą. Buvo
tiriama 18 aerobikos sportininkių. Išanalizavus varžybinių pratimų sudėtingumą ir varžybų rezultatus, jos buvo
suskirstytos į didesnio ir mažesnio sportinio meistriškumo grupes. Visos tiriamosios atliko 30 sekundžių maksimalų
Vingeito testą „Monark“ veloergometru. Testo ir atsigavimo po jo metu buvo registruojamas širdies susitraukimų
dažnis naudojant „Polar“ pulso matuoklį S-810 (Suomija). Kapiliarinio kraujo mėginiai buvo imami atsigavimo metu
po Vingeito testo praėjus 5 ir 20 minučių kraujo laktato (La) koncentracijai nustatyti.
ŠSD įsidirbimo greitis Vingeito testo metu buvo geresnis didesnio meistriškumo grupėje, nors rodiklių skirtumas tarp
grupių nebuvo statistiškai reikšmingas. ŠSD atsigavimo greičio rodikliai po Vingeito testo panašūs abiejose grupėse
(p > 0,05). Maksimali laktato koncentracija kraujyje ir laktato sumažėjimo greitis po Vingeito testo taip pat buvo
panašūs. Didesnę maksimalią galią Vingeito testo pradžioje pasiekė mažesnio meistriškumo aerobininkės (atitinkamai
7,76 (0,62) ir 7,579 (0,9) W / kg mažesnio ir didesnio meistriškumo grupėse), o galios sumažėjimas buvo didesnis
mažesnio meistriškumo grupėje, nors skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Abiejų grupių sportininkių didžiausio
mynimo dažnumo rodikliai buvo panašūs.
Rezultatai rodo, kad skirtingo meistriškumo aerobininkių ŠSD kaita Vingeito testo metu nesiskiria. Pastebima ma-
žesnio anaerobinio galingumo, bet didesnės anaerobinės ištvermės (atliekant 30 s Vingeito testą) tendencija didelio
meistriškumo aerobininkių grupėje. Nustatytas didelis individualių anaerobinio pajėgumo rodiklių skirtumas tarp
visų tiriamųjų grupių.

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v3i62.588

Refbacks

  • There are currently no refbacks.