Šuolio aukštis rodo kojų tiesiamųjų raumenų staigiąją jėgą: mitas ar tikrovė?
Abstract
Tyrimo tikslas — remiantis teorinėmis prielaidomis ir eksperimentų rezultatais įrodyti, kad šoklumas kaip fi zinis
gebėjimas gali pasireikšti dvejopai. Vienais atvejais sportininkui svarbu aukštai šokti, nekreipiant dėmesio į tai, kiek
laiko trunka šuolis, kitais gi atvejais jam svarbu tą patį aukštį pasiekti kaip galima greičiau. Pirmu atveju svarbus
šuolio aukštis, kurį lemia atsispyrimo jėgos impulsas. Antru — svarbi šuolio trukmė, kuri priklauso nuo dinaminės
jėgos, o nuo šios — judesio trukmė.
Ištirta 14 Lietuvos rankinio jaunių rinktinės narių. Tiriamieji ant jėgos plokštės atliko po tris šuolius be amortizuo-
jamojo pritūpimo, kai keliai sulenkti 90° kampu. Vertinome atsispyrimo trukmę t ats , lėkimo ore trukmę t lėk , greitį ati-
trūkimo nuo atramos momentu v 0 , kūno masės centro (MC) didžiausią pakilimą nuo pradinės padėties (h MC ), vidutinę
atsispyrimo jėgą (F vid ), absoliučiąją dinaminę jėgą (dF / dt) maks ir santykinę dinaminę jėgą (R). Parodyta, kad h MC
geriausiai koreliuoja su v 0 ir t ats — atitinkamai r = 0,78; p < 0,001 ir r = 0,62; p < 0,001.
Tyrimo rezultatai patvirtina teorinę prielaidą, kad h MC priklauso nuo v 0 . Geras koreliacinis ryšys tarp h MC ir t ats pa-
remia teorinę prielaidą, kad h MC turi būti tuo didesnis, kuo ilgiau veikia jėga ir įgyjamas didesnis vertikalusis greitis
atsispyrimo momentu. h MC koreliacinis ryšys su (dF / dt) maks artimas nuliui, bet šiek tiek neigiamas (r = –0,12). Šie
rezultatai patvirtina prielaidą, kad tarp dinaminės jėgos ir šuolio aukščio gali būti pastebima netgi atvirkštinė pri-
klausomybė. Tarp (dF / dt) maks ir t lėk labai silpnas koreliacinis ryšys (r = 0,29). Didžiausia koreliacijos koefi ciento
reikšmė (r = –0,83) pastebima tarp F vid ir t ats . Šie tyrimų duomenys patvirtina mūsų teiginį, kad norint pasiekti tą patį
aukštį greičiau, reikia didinti atsispyrimo jėgą ir mažinti atsispyrimo trukmę. (dF / dt) maks ir R geriausiai koreliuoja
su atsispyrimo trukme (r = –0,57; p < 0,001). Šie duomenys patvirtina teiginį, kad šuolio trukmė priklauso nuo
dinaminės jėgos.
Teorinėmis prielaidomis pagrindžiant mūsų ir kitų autorių tyrimų duomenis galima teigti, kad: a) šuolio aukštis
nepriklauso nuo dinaminės jėgos, bet priklauso nuo jėgos impulso; b) šuolio trukmė priklauso nuo dinaminės jėgos;
c) šoklumas kaip žmogaus fi zinis gebėjimas turi būti apibūdinamas ne tik šuolio aukščiu, bet ir šuolio greičiu. Šios dvi
kokybiškai skirtingos šoklumo ypatybės parodo skirtingas greitumo ir jėgos ypatybes; d) šoklumą kaip kompleksinį
žmogaus fi zinį gebėjimą geriausiai vertinti santykine šuolio galia.
Raktažodžiai: šoklumas, staigioji jėga, vertikalus šuolis.
