LIETUVOS STUDENTŲ EMIGRACINĖS NUOSTATOS IR JAS LEMIANTYS VEIKSNIAI

Abstract

Straipsnyje pateikti Lietuvos studentų emigracinių nuostatų empirinio tyrimo duomenys. Socialinės nuostatos tirtos
naudojant uždaro tipo anoniminį klausimyną. Klausimynas sudarytas taip, kad jame išryškėtų studentų emigraci-
niai ketinimai (priklausomas kintamasis) ir kiti veiksniai, kurie hipotetiškai mąstant gali turėti jiems įtakos bei juos
paaiškinti (nepriklausomų kintamųjų blokas). Iš viso apklausta 712 studentų. Tyrimas apima 5 šalies miestus, 9
universitetus, 2 kolegijas ir 2 aukštesniąsias mokyklas. Greta pagrindinės imties papildomai suformuota 290 respon-
dentų „kontrastinė“ imtis, apimanti kitas amžiaus ir socialinio statuso grupes: nuo moksleivių ir brandaus amžiaus
suaugusiųjų iki pagyvenusių asmenų, įskaitant politinius kalinius ir tremtinius.
Priklausomas kintamasis konkretizuotas 14 klausimų, iš kurių faktorių analizės būdu sudaryti trys psichometriniai
indeksai. Nepriklausomas kintamasis konkretizuotas 571 klausimu. Iš šių klausimų daugiapakopės faktorių analizės
būdu sudaryta nuo keliolikos iki keliasdešimties psichometrinių indeksų. Sutankintos priklausomojo ir nepriklauso-
mojo kintamųjų struktūros vėliau statistiškai asocijuotos tarpusavyje, panaudojant įvairius metodus — koreliacinę,
regresinę, dispersinę analizę ir kt.
Vertindami savo emigracinius ketinimus, studentai sąlygiškai linkę atstovauti racionaliam požiūrį į šį reiškinį, o ne
ekonomiškai motyvuotam „kosmopolitiniam“. Pastarajam linkę pritarti jaunesni ir atitinkamai mažiau išsilavinę
studentai. Emigracinių ketinimų kontekste moterys linkusios užimti etnocentristinę, o vyrai sąlygiškai labiau linkę
užimti ekonomiškai motyvuotą poziciją. Klasterinė analizė leido nustatyti du skirtingus (pagal emigracinius keti-
nimus) studentų tipus — „mobilųjį kosmopolitinį“ (paplitimas — apie 48,5%) ir „sėslųjį etnocentristinį“ (papliti-
mas — 51,5%). Paaiškėjo, kad studentų emigraciniai ketinimai teoriškai prasmingai ir statistiškai patikimai siejasi
su įvairiais kintamaisiais, parodančiais studentų asmenybinius parametrus ir psichosocialinę situaciją.