Kauno ir Milano Rho nėščiųjų požiūrio į kryptingą kūdikio ugdymą prenataliniu lakotarpiu lyginamoji analizė
DOI:
https://doi.org/10.33607/bjshs.v4i63.571Abstract
Straipsnyje atskleidžiamas būsimosios mamos emocinis, psichologinis, fi zinis santykis su vaiku įsčiose. Pasak
R. T. Mercer (2001), motinystė, kaip nė vienas kitas socialinis vaidmuo, apima plačiausią socialinių požiūrių, lūkesčių
ir elgesio modelių skalę, parodo žmogaus raidos stadijas. Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, ar nėščiosioms yra svarbus
kryptingas pedagoginis ir fi zinis dar negimusio kūdikio ugdymas.
Tyrimo tikslas — išanalizuoti būsimų mamų požiūrį į kūdikio ugdymą prenataliniu laikotarpiu. Iškėlėme hipotezę, kad
fi ziškai ir psichiškai aktyvios nėščios moterys palankiau vertina kryptingą kūdikio ugdymą prenataliniu laikotarpiu,
ir jų emocinė būsena geresnė.
Tiriamosios — sportuojančios ir nesportuojančios Kauno P. Mažylio, Kauno antrosios ligoninės, VŠĮ „Mama, tėtis
ir aš“ bei Milano Rho „Azienda Ospedaliera G. Salvini“ 18—40 metų nėščios moterys.
Šio tyrimo rezultatai buvo palyginti su analogiškai atliktu Italijos mieste Milano Rho (Italijoje). Rezultatų analizė
parodė, kad: 1) svarbiausiu dalyku, kūdikį ugdant prenataliniu laikotarpiu, tiek lietuvės, tiek italės laiko žalingų
įpročių neturėjimą ir gerą nėščiosios emocinę būseną. Lietuvėms kūdikį ugdyti prenataliniu laikotarpiu dažniausiai
trukdo informacijos stoka, o italėms — laiko stoka (p < 0,05); 2) daugiau kaip pusė tirtų lietuvių moterų nurodė, kad
nėštumo metu jos yra nuolatos fi ziškai aktyvios, o italės tik kartais (p < 0,05); tiek lietuvės, tiek italės nurodė, kad
mankštintis dažniausiai jas skatina noras pagerinti savo ir mažylio sveikatą; italės dažniau nei lietuvės teigė, kad
joms fi ziškai aktyvioms būti trukdo bloga savijauta nėštumo metu ir laiko stoka (p < 0,05); 3) sportuojančios lietu-
vės dažniau nei italės nurodė, kad nėštumo metu labai svarbu neturėti žalingų įpročių (p < 0,05). Nesportuojančios
lietuvės dažniau nei italės teigė, kad vaiko ugdymas prenataliniu laikotarpiu priklauso nuo mamos emocinės būsenos
(p < 0,05). Nesportuojančios italės dažniau nei lietuvės teigė, kad abejoja fi zinio aktyvumo nauda tiek besilaukiančiai
mamai, tiek mažyliui (p < 0,05). Nesportuojančios lietuvės dažniau nei italės nurodė, kad kūdikį ugdyti prenataliniu
laikotarpiu joms trukdo informacijos stoka (p < 0,05).
Raktažodžiai: nėščiosios požiūris, kūdikio ugdymas prenataliniu laikotarpiu, fizinis aktyvumas ir fizinis pasyvumas.
Downloads
Downloads
Published
How to Cite
Issue
Section
License
Each Article is an original contribution and not plagiarized/copied from any source/individual. It does not contravene on the rights of others and does not contain any libellous or unlawful statements and all references have been duly acknowledged at the appropriate places.
The article submitted only to Baltic Journal of Sport and Health Science, and it has not been previously published or submitted elsewhere for publication in a copyrighted publication.
The Author hereby authorizes the journal to edit, modify and make changes in the Articles/Research paper to make it suitable for publication in Baltic Journal of Sport and Health Science.
The Author hereby assigns all the copyright relating to the said Article/Research Paper to Baltic Journal of Sport and Health Science.
The Author has not assigned any kind of rights to the above said Article/Research Paper to any other person/Institute/Publication.
The Author agrees to indemnify Baltic Journal of Sport and Health Science against any claim legal and/or otherwise, action alleging facts which if true, constitute a beach of any of the foregoing warranties.
