Skirtingų treniruotės metodų poveikis pradedančiųjų orientacininkų ištvermei

Abstract

Tyrimo tikslas — ištirti skirtingais metodais vykdomų pratybų krūvio poveikį pradedančiųjų orientacininkų ištver-
mei.
Buvo tiriama trylika 12—13 metų berniukų, pradedančiųjų orientacininkų, kurie suskirstyti į dvi grupes: eksperi-
mentinę (n = 7) ir kontrolinę (n = 6). Eksperimentas truko šešias savaites. Eksperimentinės grupės orientacininkų
pratybose du kartus per savaitę ištvermė ir orientavimosi gebėjimai buvo ugdomi kartojimo metodu ir vieną tolygiuoju,
kontrolinės grupės orientacininkų — tris kartus per savaitę tolygiuoju metodu. Tiriamųjų ištvermė buvo nustatoma
prieš eksperimentą ir po jo. Ištvermei nustatyti parinkti du skirtingo pobūdžio lauko testai: 1) 1250 m kroso bėgimas;
2) širdies susitraukimų dažnis bėgant pastoviu 2,85 m / s greičiu.
Nustatyta, kad eksperimentinės grupės orientacininkų 1250 m kroso bėgimo rodikliai pagerėjo nuo 410 ± 24,3 iki
389,7 ± 29,1 s (p < 0,05), kontrolinės grupės — nuo 416,3 ± 35,7 iki 404,3 ± 34,7 s (p < 0,05). Eksperimentinės grupės
širdies susitraukimų dažnis bėgant standartiniu greičiu sumažėjo nuo 175,9 ± 9,9 iki 170,3 ± 9,5 tv. / min (p < 0,05),
o kontrolinės — nuo 176,8 ± 9,4 iki 172,2 ± 8,5 tv. / min (p < 0,05). Išanalizavus orientacininkų testavimo rodiklių
individualių pokyčių vidurkius nustatyta, kad kiekvieno eksperimentinės grupės tiriamojo kroso bėgimo rezultatas
pagerėjo vidutiniškai 20,3 ± 7,7 s, ir šis pokytis buvo 6,7 s (p < 0,05) didesnis nei kontrolinės grupės orientacininkų.
Eksperimentinės grupės orientacininkų testavimo rodiklių z įverčių (santykiniais vienetais) individualių pokyčių
reikšmės (0,397 ± 0,744) buvo kur kas didesnės (p < 0,05) nei kontrolinės grupės orientacininkų (–0,463 ± 0,671).
Pratybos taikant kartojimo ir tolygųjį metodus pradedančiųjų orientacininkų ištvermei ugdyti yra veiksmingesnės,
nei pratybos taikant vien tik tolygųjį metodą.

Raktažodžiai: orientacininkų ištvermė, kartojimo metodas, tolygusis metodas, širdies susitraukimų dažnis.