Kūno kultūros mokytojų nuostata dėl komunikacijos kaip mokinių požiūrio į kūno kultūros ugdymąsi determinantė

Abstract

Straipsnyje analizuojami veiksniai, lemiantys mokinių požiūrį į kūno kultūros ugdymąsi. Remiantis mokslo tyrimais,
iškeliami du pagrindiniai veiksniai: kūno kultūros mokytojo elgsena ir kūno kultūros kaip mokomojo dalyko turinys,
nusakantis mokinių požiūrį į fi zinį aktyvumą. Paskui pristatomas tyrimas, kurio tikslas — atskleisti kūno kultūros
mokytojų nuostatos dėl komunikacijos kaip mokinių požiūrio į kūno kultūros ugdymąsi determinantės ypatumus.
Pažymėtina, kad tyrimo prielaida apie kūno kultūros mokytojų neigiamą nuostatą dėl komunikacijos formuluota
remiantis įvairiose šalyse (ir Lietuvoje) atliktais tyrimais pedagoginės komunikacijos srityje ir prasminės nuostatos
koncepcija (Augis, Kočiūnas, 1993).
Tiriamąją imtį sudarė 110 kūno kultūros mokytojų, atsitiktinai parinktų iš bendrojo lavinimo mokyklų didžiuosiuose
Lietuvos miestuose. Taikytas V. V. Bojko (2000) testas iš tokių penkių skalių: neatskleistas žiaurumas bendraujant su
žmonėmis ir apie juos samprotaujant; bendraujant atvirai demonstruojamas žiaurumas; pagrįstai neigiamas požiūris
į bendravimo situacijos dalyvius; niurzgėjimas dėl nepagrįstai neigiamai vertinamo bendravimo; negatyvi patirtis
bendraujant.
Nustatyta, kad tirtų kūno kultūros mokytojų nuostatai dėl komunikacijos socialiniame gyvenime būdingesnis netie-
sioginis žiaurumas ir pagrįstas neigiamas požiūris į komunikacijos akto dalyvius, mažiau būdingi — niurzgėjimas
bendraujant ir neigiama patirtis bendraujant. Be to, tyrimo duomenys rodo, kad 33,6% tirtų kūno kultūros mokytojų
nuostata dėl komunikacijos neigiama. Verta pažymėti, kad kūno kultūros mokytojai vyrai turi neigiamą nuostatą dėl
komunikacijos socialiniame gyvenime (atitinkamai 57,5% ir 42,5%; p < 0,05).
Tyrimo rezultatai leidžia formuluoti išvadas: 1) dažnesnė kūno kultūros mokytojų neigiama nei teigiama nuostata dėl
komunikacijos atskleidžia tokią kūno kultūros veiklos situaciją, kurią retokai galima būtų apibūdinti kaip pedagoginį
demokratiškumą; 2) vyresni kūno kultūros mokytojai dėl amžiaus, taigi ir profesinės bei gyvenimiškos patirties, dažniau
nei jaunesni pedagogai modeliuoja bendravimo situacijas vadovaudamiesi kauzaliosios atribucijos principais.

Raktažodžiai: kūno kultūros pamoka, nuostata dėl komunikacijos, požiūris į ugdymąsi, pedagoginis demokratiškumas.