Įvairaus amžiaus vyrų judėjimo gebėjimo rodiklių kaitos analizė

Algirdas Muliarčikas, Vaidas Mickevičius, Anton Lednicky

Abstract


Straipsnyje aptariami vieno iš visuomenės sveikatinimo proceso aspektų — fi zinio parengtumo — būsenos kiti-
mo ypatumai. Išanalizuoti 650 vyrų jėgos, ištvermės ir lankstumo testų rezultatai. Tiriamieji atliko šiuos testus:
plaštakos suspaudimo (kg); rankų lenkimo ir tiesimo iš atremties gulint (k. / 30 s); „Sėstis ir siekti“ (cm); „Sėstis
ir gultis“ (k. / 30 s); „Atsitūpti ir atsistoti per 60 s“ (k.); liemens horizontalaus laikymo gulint veidu žemyn (s);
3000 m ėjimo / bėgimo (min) (Cooper, 1985; Volbekienė, 1997; Skernevičius ir kt., 2004). Tiriamųjų kontingentas —
1999—2003 m. fi nalinių konkursų „Lietuvos sveikuolis“ dalyviai, suskirstyti į 8 grupes nuo 19 iki 59 metų amžiaus
(19—24 m., 25—29 m. ir t. t. iki 55—59 m.).
Tikslas — nustatyti fi nalinių konkursų „Lietuvos sveikuolis“ 19—59 metų dalyvių vyrų judėjimo gebėjimo rodiklių
kitimo ypatumus amžiaus aspektu.
Nustatyta, kad nuo 40—45 metų amžiaus dauguma vyrų fi zinių ypatybių rodiklių pradeda blogėti. Geriausi plaštakų rau-
menų jėgos rezultatai, lyginant su kitais amžiaus tarpsniais, buvo pasiekti 30—34 m. tiriamųjų (p < 0,05), o reikšmingai
mažėti (p < 0,05) pradėjo nuo 45 metų amžiaus. Rankų tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėga po truputį mažėjo nuo
40 metų (p < 0,05). Pirmas pilvo raumenų jėgos ištvermės rezultatų laikino sumažėjimo etapas prasidėjo nuo 30 metų
(p < 0,01), antras — nuoseklaus mažėjimo — nuo 40 metų amžiaus. Lyginant su kitų autorių tyrimų orientaciniais duo-
menimis, tirtų sveikuolių konkurso dalyvių rezultatai pakankamai geri, plaštakos statinės, rankų lenkiamųjų ir tiesiamųjų,
pilvo raumenų dinaminės jėgos išlavinimo lygis artimas vertinimo kategorijai „labai geras“ (Howley, Franks, 1997;
Volbekienė, 2002, 2003; Skernevičius ir kt., 2004). Nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės amžiaus grupių vidutiniai
rezultatai beveik nekito iki 49 metų. Nuo 50 metų amžiaus jie pradėjo smukti (p < 0,01). Vertinant šios raumenų grupės
rezultatus pagal kitų tyrėjų pateiktus kriterijus (Skernevičius ir kt., 2004), galima būtų apibūdinti kaip blogesnius nei
vidutinio lygio. Anaerobinio glikolitinio pajėgumo rezultatai kito svyruojančia kreive: blogėjo (p < 0,05) iki 29 metų,
paskui iki 39-erių gerėjo, o nuo 40-ies nuosekliai blogėjo (p < 0,001). Lyginant su kitų autorių duomenimis (Grosser ir
kt., 1986), mūsų 1-os (19—24 m.) amžiaus grupės tiriamieji atliko 15, o 3-ios (30—34 m.) — 11 kartojimų daugiau nei
jų bendraamžiai. Dėl duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių laimėjimus trūkumo gautų rezultatų negalėjome išsamiau
palyginti su kitų autorių gautaisiais. Liemens lankstumo pirmyn rezultatai didėjo iki 39 metų (p < 0,01) ir išsilaikė iki
54 m., nuo 55-erių pradėjo mažėti (p < 0,01). Palyginus vyrų liemens lankstumo testo „Sėstis ir siekti“ rezultatus pagal
apibendrintus visų amžiaus grupių kriterijus (Johnson, Nelson, 1986), kai kurių tirtų amžiaus grupių rezultatai gali būti
vertinami kaip „vidutiniai“ ar „blogesni už vidutinius“ (55—59 m. grupės). Aerobinės ištvermės rezultatai reikšmingai
pablogėjo 25—29 m. amžiaus tarpsniu (p < 0,05), iki 39-erių gerėjo (p < 0,05), o nuo 45 metų prasidėjo nuoseklus
rezultatų blogėjimo laikotarpis (p < 0,01). Iš esmės vyrų liemens lankstumo (Johnson, Nelson, 1986; Volbekienė, 1997,
2002, 2003) ir aerobinės ištvermės (Cooper, 1985) išlavinimo lygį galima vertinti kaip „gerą“ ar net „labai gerą“.
Beveik visų amžiaus grupių tiriamųjų, nuo 1999 iki 2003 m. dalyvavusių „Lietuvos sveikuolio“ fi naliniuose konkursuose,
fi zinio parengtumo testų rezultatai daugiausia kito santykiškai regresine (vieno ar kelių pikų) kreive.

Raktažodžiai: statinė jėga, dinaminė jėga, žmogaus galūnių raumenų jėga, amžiaus aspektas, saviugda, rezultatų kaitos ypatumai.


Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v2i65.558