DEGUONIES ĮSOTINIMO ŠLAUNIES RAUMENYJE IR ŠIRDIES FUNKCINIŲ RODIKLIŲ KAITA ATLIEKANT PAKOPOMIS DIDINAMĄ KRŪVĮ VELOERGOMETRU

Abstract

Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, ar audinių infraraudonosios spektroskopijos metodu registruojami rodikliai leidžia tiks-
liau vertinti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę, t. y. centrinių ir periferinių, kraujotakos rodiklių kitimo
sąsajas veloergometrinio krūvio metu.
Tirti 27 savanoriai sveiki vyrai: amžius —32,7 ± 1,8 m.; ūgis — 180,9 ± 0,03 cm; KMI — 25,3 ± 0,6. Tiriamieji tu-
rėjo atlikti pakopomis didinamą veloergometrinį krūvį, kurio metu registruojama elektrokardiograma, matuojamas
arterinis kraujospūdis ir deguonies įsotinimas šlaunies raumenyje (m. vastus lateralis).
Tyrimo rezultatai parodė, kad registruojama deguonies įsotinimo kaita priklauso nuo fi zinio krūvio sunkumo. De-
guonies įsotinimo kaitos vertinimas atliekant pakopomis didinamą krūvį veloergometru rodo periferinių kraujagyslių
vazodilatacijos ar vazokonstrikcijos efektus. Didinant fi zinio krūvio intensyvumą iki tol, kol tiriamasis nebepajėgia
jo atlikti, deguonies įsotinimo kreivės kinta priklausomai nuo tiriamojo funkcinio parengtumo. Tarp didesnio darbin-
gumo tiriamųjų nebuvo užregistruota reikšmingų elektrokardiogramos ST segmento depresijos pokyčių, o deguonies
įsotinimo kreivė, atliekant pakopomis didinamą krūvį, vis krito. Tarp mažesnį krūvį tegebėjusių atlikti tiriamųjų
deguonies įsotinimo kreivė pradžioje krito, o kilti pradėjo tada, kai krūvis pasidarydavo tiriamajam per sunkus, ir
elektrokardiograma užfi ksuodavo reikšmingą ST segmento depresijos didėjimą. Taigi deguonies įsotinimo kreivės
kilimas (antra fazė) rodo širdies darbingumo ribą.
Apibendrinant galima teigti, kad infraraudonosios spektroskopijos metodu registruojami rodikliai leidžia tiksliau
vertinti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę, t. y. centrinių ir periferinių, kraujotakos reguliavimo rodiklių
sąsajas.