Skirtingų fizinio rengimo programų poveikis lavinant 15—16 metų ledo ritulininkų staigiąją jėgą

Gracijus Girdauskas, Birutė Girdauskienė, Rimas Kazakevičius

Abstract


Nagrinėjama tema aktuali. Nėra vieningos nuomonės dėl staigiosios jėgos sampratos, lavinimo metodikos įvairiose
sporto šakose, todėl svarbu nustatyti, kokiais metodais, priemonėmis ir kokias rengimo programas taikant būtų galima
optimizuoti staigiosios jėgos lavinimą (Karoblis, 2003; Платонов, 2004).
Tyrimo tikslas — nustatyti, kaip kinta 15—16 metų ledo ritulininkų staigiosios jėgos fi zinė ypatybė taikant jėgos,
greitumo jėgos ir greitumo lavinimo programas. Uždaviniai: nustatyti naudotų staigiosios jėgos programų efektyvumą
atliekant horizontalų ir vertikalų šuolį.
Atliekant tyrimą naudoti šie metodai: mokslo literatūros analizė, testavimas, matematinė statistika (apskaičiuotas
aritmetinis vidurkis, procentinė absoliutaus ir santykinio pokyčio išraiška, vidutinių reikšmių skirtumo reikšmingumas
pagal Stjudento t vertinimo kriterijų (n = 18), lyginamoji analizė.
Lyginant horizontalaus ir vertikalaus šuolio pirmo ir ketvirto testavimo rezultatų pokyčius matyti, kad jie yra
panašūs — atitinkamai 5,8 ir 5,6% (p < 0,05). Palyginus tyrimo rezultatus su Švedijos mokslininkų (Gustavson,
2002) analogiškais, jie skiriasi. Tirtų ledo ritulininkų IV tyrimo šuolio į tolį rezultų vidurkis yra 2,58 cm, šuolio į
aukštį — 58,8 cm, Švedijos tokio amžiaus ledo ritulininkų — atitinkamai 2,26 ir 52,3 cm. Lyginant staigiosios jėgos
rezultatus su šio amžiaus Europos futbolo federacijos (FIFA) pateiktomis futbolininkų analogiškomis modelinėmis
charakteristikomis, mūsų tiriamųjų rezultatai atitinka aukščiausiąjį (penktą) lygį. Taigi galima teigti, kad staigiosios
jėgos lavinimo programos bei jų taikymo kryptingumas ir tarpusavio santykis atitiko tirto amžiaus ledo ritulininkų
sportinio rengimo reikalavimus.
Tiriant skirtingų staigiosios jėgos programų poveikį nustatyta, kad didžiausias santykinis rezultatų pokytis pastebi-
mas šuolio aukštyn iš vietos mojant rankomis (14,7%) po greitumo jėgos (II) programos taikymo, mažiausias — po
hipertrofi nės jėgos (I) lavinimo programos (–14,1%). Šuolio į tolį iš vietos didžiausias santykinis rezultatų pokytis
pastebimas taip pat po greitumo jėgos lavinimo programos (5,1%), mažiausias — po jėgos lavinimo (–3,3%). Tyrimo
metu taikyta I programa staigiosios jėgos lavinimo rezultatų nepakeitė.

Raktažodžiai: jėga, mikrociklai, staigioji jėga, greitumo jėga, lavinimo metodika.


Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v2i65.552