Įvairaus intensyvumo aerobinio prieškrūvio poveikis širdies susitraukimų dažnio kaitai kartotinio nuosekliai didinamo krūvio metu

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti įvairaus intensyvumo aerobinio prieškrūvio poveikį širdies susitraukimų dažnio (ŠSD)
kaitai kartotinio nuosekliai didinamo krūvio (KDK) metu.
Aštuoni fi ziškai aktyvūs studentai (amžius — 22,5 (2,6) m., ūgis — 1,8 (0,3) cm, svoris — 69,6 (9,8) kg) buvo testuojami
tris kartus. Vieną kartą tiriamieji „Monark 834E“ (Švedija) veloergometru atliko KDK testą, kurio metu buvo palaikomas
pastovus mynimo dažnumas 70 k. / min, pirmo krūvio dydis — 50 W ir toliau didinamas po 25 W. Krūvio trukmė — 3 min,
poilsio tarp krūvių — keturios. Atliekant KDK testą, pulso matuokliu „Polar S810“ (Suomija) 5 s intervalais buvo
registruojamas ŠSD. Kai tiriamojo ŠSD pasiekdavo 80% maksimalaus, apskaičiuoto pagal jo amžių (220 – amžius),
testas būdavo nutraukiamas. Individualus tiriamųjų laktato slenkstis (LaS) netiesioginiu būdu buvo nustatytas pagal ŠSD
absoliučias reikšmes atsigavimo metu atliekant KDK testą (Stasiulis, 1997). Dar du kartus skirtingomis dienomis tiria-
mieji šį testą atliko praėjus penkioms poilsio minutėms po 30 min trukmės vidutinio arba didelio intensyvumo aerobinio
prieškrūvio (atitinkamai VAP arba DAP). VAP dydis buvo 25 W mažesnis už individualų tiriamojo LaS, DAP — 25 W
didesnis už LaS. Norint nustatyti tiriamųjų laktato koncentraciją (La), kapiliarinio kraujo mėginiai iš rankos piršto buvo
imami tyrimo pradžioje, taip pat atliekant prieškrūvį 5-ą, 10-ą, 20-ą ir 30-ą min. Laktato koncentracija kraujyje buvo
nustatoma naudojant modifi kuotą analizatorių „Eksan-G“ (Kulis et al., 1988). ŠSD kaita buvo analizuojama „Microcal
Origin“ programa taikant monoeksponentinio trendo lygtį. Skirtingomis testavimo sąlygomis gautų rodiklių vidurkiai
buvo palyginami taikant neparametrinį Wilcoxon testą priklausomoms imtims.
Rezultatai rodo, kad tiriamųjų laktato koncentracija kraujyje po 30 min DAP buvo reikšmingai padidėjusi iki 2,85
(0,64) mmol / l (p < 0,05), tačiau po tokios pat trukmės VAP nepakito (1,08 (0,81) mmol / l; p > 0,05). Absoliučios ŠSD
reikšmės trečios darbo minutės pabaigoje atliekant KDK po VAP buvo reikšmingai didesnės (p < 0,05) visais krūvio
atvejais, išskyrus tada, kai intensyvumas buvo 50 W didesnis už LaS. Ketvirtą atsigavimo minutę šis rodiklis taip pat
reikšmingai padidėjo (p < 0,05), kai intensyvumas buvo iki arba lygus LaS. Po DAP absoliučios ŠSD reikšmės buvo
reikšmingai didesnės viso KDK testo metu (p < 0,05). Atlikus ŠSD kaitos monoeksponentinio trendo rodiklių analizę nu-
statyta, kad nei po vidutinio, nei po didelio aerobinio prieškrūvio šio rodiklio kaitos dydžiai (amplitudė ir laiko konstanta)
nepakito (p > 0,05). Taigi ir lengvesnis, ir sunkesnis už laktato slenkstį (atitinkamai — vidutinio ir didelio intensyvumo)
30 min trukmės aerobinis prieškrūvis veikia absoliučias ŠSD reikšmes (jas padidina), bet nekeičia ŠSD kaitos santykinio
greičio ir pokyčio dydžio atliekant kartotinį (3 min darbo ir 4 min poilsio) nuosekliai didinamą krūvį.

Raktažodžiai: širdies susitraukimų dažnis, prieškrūvis, laktatas, darbo intensyvumas.