Hipertermijos ir dehidratacijos poveikis suaugusių vyrų griaučių raumenų nuovargiui atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius pratimus

Authors

  • Kazys Vadopalas
  • Albertas Skurvydas
  • Marius Brazaitis
  • Pavelas Zachovajevas
  • Dalia Mickevičienė
  • Mindaugas Dubosas

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti hipertermijos ir dehidratacijos poveikį maksimaliajai valingai jėgai (MVJ) ir centriniam
nuovargiui, įvertinti, kaip rehidratacija veikia hipertermijos sąlygomis griaučių raumenų funkcijas atliekant 2 min
maksimalų izometrinį krūvį. Tiriamieji — suaugę aktyviai nesportuojantys vyrai (n = 10). Jų amžius — 22,2 ± 3,4 m.,
kūno svoris — 75,1 ± 8,0 kg, ūgis —177,6 ± 7,2 cm.
Atlikti trys tyrimai — vienas kontrolinis ir du eksperimentiniai. Vieno eksperimento metu buvo sukeliama organizmo
hipertermija ir dehidratacija (tiriamieji 45 min sėdėjo panirę iki dubens šiltoje vonioje, kurios vandens tempera-
tūra — 44 ± 1  o C). Kito eksperimento metu ta pačia metodika sukeliant hipertermiją buvo atliekama peroralinė or-
ganizmo rehidratacija 1000 ml 37  o C NaCl 0,9% tirpalu. Maksimalus valingos jėgos (MVJ) krūvis tęsėsi 120 s: kas
15 s raumuo buvo stimuliuojamas elektros impulsais — stimuliacijos trukmė 250 ms, dažnis 100 Hz, įtampos dydis
85—105 V. Registruotas raumenų MVJ momentas (N·m) ir raumenų valingo aktyvavimo laipsnis VA% = (MVJ + elek-
trinis impulsas) / MVJ × 100. Tiriamieji krūvio metu buvo motyvuojami verbaliniu būdu, suteikiant jiems vizualų jėgos
signalo kitimo atgalinį ryšį. Sukėlus hipertermiją ir dehidrataciją, rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo
nuo 37,33 ± 0,36 iki 39,13 ± 0,25  o C (p < 0,001), atlikus rehidrataciją hipertermijos sąlygomis — nuo 37,28 ± 0,36
iki 39,22 ± 0,4  o C (p < 0,001). Hipertermijos eksperimento metu tiriamieji vidutiniškai neteko 0,93 ± 0,32 kg, ir tai
sudarė 1,17 ± 0,4% kūno svorio (I  o  dehidratacija). Išanalizavus fi ziologinį šilumos streso indeksą (10 balų sistema)
nustatyta, kad tiriamieji patyrė vidutinio ir aukšto lygio fi ziologinį stresą (hipertermijos atveju — 6,42 ± 0,71, re-
hidratacijos — 7,16 ± 0,91). MVJ krūvio pabaigoje visais atvejais sumažėjo reikšmingai (p < 0,001), palyginti su
prieš krūvį nustatytais rodikliais. Atsigavimo metu, praėjus 15 s po krūvio, jėga grįžo į pradinį lygį. Dviejų veiksnių
dispersinė analizė atskleidė, kad analizuojamų jėgos rodiklių pokytis priklausė nuo laiko (p < 0,001), o hipertermi-
jos dydžio ir sąveikos tarp jų rezultato reikšmingai nepaveikė (p > 0,05). Išanalizavus valingo aktyvavimo rodiklius
pastebėta, kad hipertermija (p < 0,05) ir rehidratacija (p < 0,01) reikšmingai padidino raumenų valingo aktyvavimo
laipsnį VA%, palyginti su prieš krūvį nustatytu. Atsigavimo metu, praėjus 15 s po krūvio, valingo aktyvavimo jėgos
rodiklis buvo toks pat kaip ir prieš krūvį. Atlikus dviejų veiksnių dispersinę analizę nustatyta, kad analizuojamų valin-
go aktyvavimo jėgos rodiklių pokytis priklausė nuo laiko (p < 0,001) ir sąveikos tarp būsenos bei laiko (p < 0,01), o
būsena rezultato reikšmingai nepaveikė (p > 0,05). Taikant pasyvaus raumenų šildymo metodiką, sukėlėme tiriamųjų
organizmo hipertermiją ir I  o  dehidrataciją. Hipertermija padidino centrinį nuovargį. Hipertermijos ir rehidratacijos
eksperimentų metu MVJ nuovargis kito vienodai. Rehidratacija hipertermijos sąlygomis neigiamai veikė ir dar labiau
padidino centrinį nuovargį atliekant 2 min maksimalų izometrinį krūvį.

Raktažodžiai: hipertermija, izometriniai pratimai, dehidratacija, rehidratacija, centrinis nuovargis.

Downloads

Published

2018-11-05

Issue

Section

Sports Physiology

How to Cite

Hipertermijos ir dehidratacijos poveikis suaugusių vyrų griaučių raumenų nuovargiui atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius pratimus. (2018). Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 4(67). https://doi.org/10.33607/bjshs.v4i67.537