Jaunimo mokyklų moksleivių fizinio aktyvumo sąsajos su mokymosi motyvacija, savigarba ir socialine integracija

Authors

  • Edita Vainienė
  • Kęstutis Kardelis

DOI:

https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i68.525

Abstract

Jaunimo mokyklų mokytojai kasdieniame darbe susiduria su paaugliais, kurie čia patenka dėl įvairių priežasčių:
nepakankamos tėvų priežiūros, sunkios šeimų socialinės-ekonominės padėties, pakitusio savęs vertinimo, sumažėjusių
siekių ir nesėkmių mokymosi procese, per didelio nerimo, savarankiškumo siekimo, polinkio į praktinę bei sportinę
veiklą, intelekto sandaros, emocijų ir elgesio sutrikimų. Todėl šių mokyklų mokytojams neretai kyla sunkumų norint
paskatinti mokinių mokymosi motyvaciją, kuri, be sąsajų su psichosocialiniais sveikatos rodikliais (savigarba, so-
cialine integracija), nustatytais kitų tyrėjų darbuose, gali būti susijusi ir su fi ziniu aktyvumu. Pastaroji veikla, mūsų
nuomone, galėtų būti vienu iš veiksnių, galinčių daryti teigiamą įtaką mokinių požiūriui į mokyklą.
Išsakyti teiginiai skatino tyrimą, kurio tikslas — atskleisti jaunimo mokyklų moksleivių fi zinio aktyvumo, mokymosi
motyvacijos ir psichosocialinės sveikatos sąsajas. Jo metu taikyti šie mokymosi motyvacijos nustatymo metodai:
anketinė apklausa raštu (Zambacevičienė, Janulytė, 1998) ir interviu (Pileckaitė-Markovienė, 2001). Vertinant
moksleivių socialinę integraciją / izoliaciją taikytas A. Eder (1989) klausimynas, kuriame pateikti klausimai ir apie
jų fi zinį aktyvumą. Moksleivių savigarba tirta pagal C. Curie (1987) pasiūlytą metodiką.
Tiriamąją imtį sudarė 15—17 metų moksleiviai (97 vaikinai ir 26 merginos) iš visų Kauno miesto jaunimo mokyklų
(n = 123).
Gauti rezultatai parodė, kad jaunimo mokyklos moksleivius mokytis motyvuoja tokios mokymosi paskatos kaip noras
tęsti mokslus, pareigos jausmas, pastangos išvengti draugų kritikos ir noras užaugus mokėti gerai dirbti.
Nustatytas psichosocialinės sveikatos rodiklių (socialinės integracijos ir savigarbos) tarpusavio ryšys, t. y. aukštos
socialinės integracijos moksleiviai buvo ir aukštos savigarbos. Lyties skirtumų tiriant vaikinų ir merginų socialinę
integraciją ir savigarbą tyrimas neatskleidė, o mokymosi motyvacijos bei pasiekimų rodmenys merginų yra aukštesni
nei vaikinų.
Fizinio aktyvumo grupėse nustatyta, kad vaikinai yra fi ziškai aktyvesni nei merginos. Tyrimo rezultatai parodė, kad
fi ziškai aktyvesni moksleiviai yra aukštesnės savigarbos, jie geriau integruoti ir socialiai.
Lyginamoji moksleivių mokymosi motyvacijos, psichosocialinės sveikatos rodiklių ir fi zinio aktyvumo analizė atskleidė
jų tarpusavio ryšius: aukštesnės savigarbos buvo fi ziškai aktyvesni ir geriau socialiai integruoti moksleiviai. Aukštesni
savigarbos rodikliai tų moksleivių, kuriuos skatina mokytis tokios paskatos kaip noras sužinoti ką nors naujo, užaugus
mokėti gerai dirbti ir tinkamai bendrauti su tėvais, mokytojais, draugais.

Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, mokymosi motyvacija, psichosocialinės sveikatos rodikliai.

Downloads

Download data is not yet available.

Downloads

Published

2018-11-05

How to Cite

Vainienė, E., & Kardelis, K. (2018). Jaunimo mokyklų moksleivių fizinio aktyvumo sąsajos su mokymosi motyvacija, savigarba ir socialine integracija. Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 1(68). https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i68.525

Issue

Section

Social Sciences in Sport