Mokinių sportavimo ir fizinio aktyvumo laisvalaikiu sąsajos su psichosocialiniais, elgesio ir mokyklos veiksniais

Abstract

Mokslinėje literatūroje pasigendama darbų, kuriuose analizuojant mokinių psichosocialinės sveikatos ir elgsenos,
susijusios su fi ziniu aktyvumu, problemas būtų atsižvelgiama ir į fi zinio aktyvumo kryptingumą. Todėl siekta tiks-
lo — atskleisti mokinių sportavimo, fi zinio aktyvumo laisvalaikiu sąsajas su psichosocialiniais, elgesio ir mokyklos
veiksniais.
Tiriant naudotas apklausos raštu metodas, kuriuo buvo renkami duomenys apie mokinių socialinę integraciją ir
izoliaciją, savigarbą (psichosocialinius veiksnius), žalingus įpročius ir priekabiavimą (elgesio veiksnius), mokymosi
motyvaciją ir požiūrį į mokyklą (su mokykla susijusius veiksnius). Tiriamąją imtį sudarė reprezentatyvi 1162 šeštų,
aštuntų ir vienuoliktų klasių mokinių grupė (534 berniukai ir 628 mergaitės), tikimybiniu atsitiktiniu būdu parinkta
iš Kauno miesto mokyklų. Daliai mokinių neatsakius į klausimus apie savo fi zinį aktyvumą ar netinkamai tai atlikus,
galutinė tiriamųjų imtis (kurios duomenys tiriant analizuojami) sumažėjo iki 919 asmenų.
Apklausos duomenimis, kur kas aukštesnės socialinės integracijos yra laisvalaikiu fi ziškai aktyvūs mokiniai, lyginant
juos su sportuojančiais ir fi ziškai pasyviais bendraamžiais. Analogiškas skirtumas būdingas ir berniukams, tačiau
jis nenustatytas tarp mergaičių. Nerasta skirtumo tarp sportuojančių, laisvalaikiu fi ziškai aktyvių ir pasyvių mokinių
savigarbos.
Rūkymas labiau paplitęs tarp fi ziškai pasyvių mokinių. Sportuojantys mokiniai dažniau rūko nei laisvalaikiu fi ziškai
aktyvūs bendraamžiai. Tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų nustatyta tendencija, kad dažniau rūko laisvalaikiu
fi ziškai pasyvūs mokiniai, lyginant juos su fi ziškai aktyvesniais bendraamžiais. Skirtumas tarp įvairaus fi zinio akty-
vumo mokinių pagal svaigiųjų gėrimų vartojimą nenustatytas.
Fiziškai aktyvūs mokiniai dažniau įsitraukia į priekabiavimą nei sportuojantys ir fi ziškai pasyvūs bendraamžiai.
Jiems statistiškai reikšmingai būdingesnis priekabiavimas, tačiau reikšmingų sąsajų tarp viktimizacijos ir fi zinio
aktyvumo nerasta.
Laisvalaikiu fi ziškai aktyvių mokinių mokymosi motyvacija aukštesnė nei sportuojančių ir fi ziškai pasyvių. Analogiškai
laisvalaikiu fi ziškai aktyvių berniukų mokymosi motyvacija aukštesnė nei sportuojančių mokinių. Laisvalaikiu fi ziškai
aktyvūs mokiniai yra palankesnės nuomonės apie save, kaip apie moksleivį, nei sportuojantys ar fi ziškai pasyvūs
bendraamžiai. Analogiška tendencija nustatyta ir tarp mergaičių, tačiau nebūdinga berniukams.

Raktažodžiai: mokinių fizinis aktyvumas, socialinė integracija ir izoliacija, savigarba, žalingų įpročių ir priekabiavimo raiška, mokymosi motyvacija, požiūris į mokyklą.