BANKOKO 24-OS STUDENTŲ UNIVERSIADOS LENGVAATLEČIŲ ADAPTACIJOS IR PASIRENGIMO VARŽYBOMS YPATYBĖS

Abstract

Kelionės, kurių metu kertama daug laiko juostų, sutrikdo žmogaus cirkadinius ritmus ir prireikia
atitinkamo laiko, kol organizmas prisitaiko prie naujos aplinkos. Šio tyrimo metu tirta 12 lengvaatlečių,
dalyvavusių pasaulio studentų universiadoje Bankoke. Funkcinės būklės vertinimo modelis, integruojantis
trijų organizmo holistinių sistemų — vykdančiosios (raumenų), aprūpinančiosios (širdies ir kraujagyslių)
bei reguliavimo (centrinės nervų) funkcinius rodiklius, buvo panaudotas adaptacijos eigai vertinti. Tepingo
testo rezultatai, kai piršto judesio ciklo trukmė matuojama milisekundėmis, buvo sugrupuoti į įvairaus dydžio
duomenų grupes, apskaičiuojami koreliacinės dimencijos įverčiai ir panaudoti kaip papildomas rodiklis.
Tyrimo rezultatai parodė, kad  atvykus į Bankoką dėl neįprastų sąlygų sportininkai kelias dienas
patyrė adaptacinius pokyčius, t. y. pamažu grįžo į normalią būseną. Atliekant fi zinius krūvius, organizmo
mobilizacijos laipsnis iš esmės nesikeičia, tačiau ji vyksta lėčiau — sumažėja adaptacijos greitis. Pirmomis
atvykimo dienomis reikšmingai sulėtėja atsigavimo procesai. Atvykus pirmas dvi tris dienas pastebimi
didesni organizmo reguliacinių sistemų pokyčiai, o aprūpinančiųjų sistemų didesnio laipsnio mobilizacija
(antra adaptacijos fazė) pastebima 3—7 dieną. Didelė individualių pokyčių įvairovė susijusi su sportininkų
treniruočių ir varžybine patirtimi, individualiomis ypatybėmis, miegu ir fi ziniu aktyvumu per dieną, su
treniruotės krūviais, atliktais prieš išvykstant į universiadą. Sportininkų dienotvarkė ir treniruotės krūviai
pirmomis atvykimo dienomis yra labai reikšmingi veiksniai, galintys pagreitinti adaptaciją. Priešingai, per
dideli ir sunkūs fi ziniai krūviai lėtina adaptaciją.