SELL žaidynių dalyvių nuomonė apie sporto psichologiją ir sporto psichologo darbą

Abstract

Sporto specialistai teigia, kad sėkmę varžybose lemia psichologinis sportininkų parengtumas, o ką apie tai galvoja patys sportininkai?
Tyrimo tikslas — išanalizuoti sportininkų studentų nuomonę apie sporto psichologiją ir sporto psichologo darbą. Siekiant šio tikslo spren-
džiami tokie uždaviniai: ištirti sportininkų studentų nuomonę apie sporto psichologiją ir sporto psichologo darbą; nustatyti respondentų
lyties, sporto šakos, gyvenimo aplinkos bei pasirinktos profesijos sąsajas su požiūriu į sporto psichologiją ir sporto psichologo darbą.
Tyrimo objektas — sporto psichologija ir sporto psichologo darbas studentų sportininkų akimis.
Tyrimo metu panaudota specialiosios literatūros analizė, S. B. Martin ir kt. Požiūrio į sporto psichologiją (patikslinta forma) metodika
(SPA-R) bei matematinės statistikos metodai.
SPA-R sudaro dvi dalys: 1-a skirta informacijai apie respondentą; 2-a — nustatyti toleranciją sporto psichologijos atžvilgiu, pasitikėjimą
sporto psichologu, asmens atvirumą ir kultūrinius ypatumus.
Duomenis apdorojant statistiškai naudota Microsoft Offi ce Excel 2003 programa ir programinio paketo SPSS 13.0 versija. Duomenų
analizė atlikta taikant Pirsono koreliacijos koefi cientą, o požiūrio į sporto psichologiją (SPA-R) metodikos skalių patikimumas tikrinamas
naudojant Cronbach-α kriterijų.
2006 m. Estijoje vykstant SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų sporto žaidynėms, SPA-R metodika apklausti 126 studentai
sportininkai (83 vyrai ir 43 moterys): 40 iš Lietuvos, 38 iš Latvijos ir po 24 iš Estijos bei Suomijos, įvairių sporto šakų ir aukštųjų mokyklų,
anglų, rusų ar lietuvių kalba pasirinktinai.
Tiriant paaiškėjo, kad 56,3% studentų sportininkų yra tolerantiški sporto psichologijos atžvilgiu, likusieji 43,7% apklaustųjų — mažiau
arba visai netolerantiški. Procentine išraiška moterys kiek tolerantiškesnės (60,5%) už vyrus (54,2%), tačiau šis skirtumas statistiškai
nepatikimas (p = 0,506). Respondentų gyvenamoji aplinka suponuoja kultūrinius skirtumus. Tyrimas parodė, kad tolerantiškiausi sporto
psichologijai yra Suomijos apklaustieji (66,7%), mažiausiai tolerantiški Latvijos (42,1%). 57,9% Latvijos, 40% Lietuvos, 37,5% Estijos
ir 33,3% Suomijos apklaustųjų mano, jog lankymasis pas sporto psichologą kenkia jų reputacijai ir jie nenorėtų, kad kas nors apie tai
sužinotų.
Tyrimas parodė statistiškai reikšmingas (p = 0,029) respondentų lyties ir pasitikėjimo psichologu sąsajas: sporto psichologu labiau
pasitiki moterys (67,4%) nei vyrai (47,0%). Labiausiai sporto psichologu pasitiki Estijos respondentai (75,0%), mažiausiai — Suomijos
(tik 33,3%) (p = 0,010). Lietuvaičių pasitikėjimas psichologu siekia 55,0%.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad respondentų asmeninis atvirumas glaudžiausiai susijęs su jų išsilavinimu: atviriausi — studijuojantys ar jau
turintys bakalauro (63,8%) ir magistro (60%) laipsnį, uždariausi — asmenys su viduriniu išsilavinimu (63,9%) ir baigę koledžą (57,1%)
(p = 0,012).
Pastebėta statistinė (p = 0,053) sąsajų tarp būsimos respondentų profesijos ir asmeninio atvirumo tendencija: atviriausi — būsimi medikai
(77,8%) ir komunikacijų specialistai (57,1%), uždariausi — švietimo (83,3%), architektūros (57,1%), inžinerijos (54,5%) ir humanitarinius
mokslus (54,5%) studijuojantys sportininkai.
Tyrimo rezultatai leidžia pateikti tokias išvadas: Baltijos šalių (SELL) studentai sportininkai yra tolerantiški sporto psichologijai ir sporto
psichologo darbo klausimais. Tik praktiškai jie netiki konsultacijos paveikumu, nes 90% apklaustųjų nė karto nėra apsilankę pas sporto
psichologą, o norėtų apsilankyti tik 15,9% respondentų.
Tolerancijos sporto psichologijai požiūriu statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamų moterų ir vyrų nustatyti nepavyko (p = 0,506),
nors moterys tolerantiškesnės (60,5%) už vyrus (54,2%). Individualiųjų šakų sportininkai tolerantiškesni sporto psichologijai už sportinių
žaidimų šakų apklaustuosius.
Tyrimas parodė, kad būsimoji specialybė ir noras apsilankyti pas psichologą yra glaudžiai susiję (p = 0,019). Labiausiai to nori būsimi
medikai, švietimo darbuotojai, teisininkai, verslininkai ir administratoriai, mažiausiai — būsimi architektai, inžinieriai ir humanitarai.
Tai, kad iš 126 apklaustųjų tik 13 asmenų yra lankęsi pas sporto psichologą, kelia įvairiausių klausimų.

Raktažodžiai: sporto psichologija, sporto psichologo darbas, tolerancija sporto psichologijai, pasitikėjimas, atvirumas, kultūrinės  ypatybės.