AKADEMINIS JAUNIMAS TAUTINIO APSISPRENDIMO KRYŽKELĖJE (EMPIRINĖ PRIEIGA)

Dalia Antinienė

Abstract


Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos studentų tautinio tapatumo nuostatų tyrimas. Tyrimo tikslas — nustatyti stu-
dentų tautinio tapatumo turinį ir raiškos ypatumus. Tyrimo metu kelti šie uždaviniai: atlikti reprezentatyvią Lietuvos
studentų apklausą ir gautų duomenų statistinius skaičiavimus; fenomenologiškai ištyrinėti studentų tautinio tapatumo
struktūrą ir apibrėžti šalies kultūrinį kontekstą atitinkančius tautinio tapatumo rodiklius.
Tautiškumo nuostatos tirtos originaliu anoniminiu uždaro tipo klausimynu. Tautinį tapatumą parodančios nuostatos
konkretizuotos 33 teiginiais. Iš viso apklausta 712 studentų, besimokančių 9 universitetuose, 2 kolegijose ir 2 aukš-
tesniosiose mokyklose.
Faktorinės validacijos būdu išskirtos Lietuvos studentų tautinį tapatumą nusakančių nuostatų dimensijos: „etno-
centrizmas“, „refl eksyvus ir demokratinis“, „nuosaikus ir racionalus“ požiūris į tautiškumą, „antietnocentristinės
(sąlygiškai kosmopolitinės) nuostatos“, „nacionalistinis požiūris į tautiškumą“. Taikant kelių pakopų faktorinės
analizės modelius gauta, kad tautinį tapatumą parodančios nuostatos gana aiškiai poliarizuojasi į dvi, kartais viena
kitą paneigiančias dedamąsias — „modernų“ ir „tradicinį“ požiūrį į tautiškumą.
Visuminei identiteto struktūrai nustatyti naudotas daugiamačių skalių MDS (Multidimensional Scaling) metodas.
MDS pagalba gautas tautinio tapatumo raiškos gradacijos modelis, kuriame akivaizdžiai atsiskleidžia keli studentų
nuostatų kritiniai būviai.
Naudojant klasterinę analizę (K-Mean Cluster Analysis), tyrimo metu identifi kuoti konkretūs studijuojančio jaunimo
statistiniai tipai, susiklostantys pagal jų „modernų demokratinį“ ir „tradicinį konservatyvųjį“ požiūrį į tautiškumą.
Paaiškėjo, kad pagal požiūrį į tautiškumą egzistuoja pakankamai skirtingai profi liuotos studijuojančiojo jaunimo
grupės. Gauti keturi Lietuvos studentų statistiniai tipai, susiklostantys pagal tautiškumo nuostatų raišką: „moder-
nistai“, kurių santykinis paplitimas tarp šalies studentų siekia apie 14,9%, „etnocentristai“ (21,3%), „dualistai“
(27,5%) ir „abejingieji“ (36,3%).

Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i68.512

Refbacks

  • There are currently no refbacks.