Hipertermijos ir dehidratacijos poveikis aktyviai sportuojančių vyrų griaučių raumenų nuovargiui atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius krūvius

Authors

  • Kazys Vadopalas
  • Albertas Skurvydas
  • Marius Brazaitis
  • Laimutis Škikas
  • Dalia Mickevičienė
  • Lukošiūtė Stanikūnienė

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti hipertermijos ir dehidratacijos poveikį maksimaliajai valingai jėgai (MVJ) ir centriniam
nuovargiui, įvertinti, kaip rehidratacija veikia hipertermijos sąlygomis griaučių raumenų funkcijas atliekant 2 min
maksimalų izometrinį krūvį. Tiriamieji — suaugę aktyviai sportuojantys vyrai (n = 10). Jų amžius — 21 ± 1,3 m.,
kūno svoris — 70,46 ± 6,54 kg, ūgis —174 ± 5,3 cm, kūno masės indeksas (KMI) — 20,25 ± 1,25.
Atlikti trys tyrimai — vienas kontrolinis ir du eksperimentiniai. Vieno eksperimento metu buvo sukeliama organizmo
hipertermija ir dehidratacija (tiriamieji 45 min sėdėjo panirę iki dubens šiltoje vonioje, kurios vandens tempera-
tūra — 44 ± 1  o C). Kito eksperimento metu ta pačia metodika sukeliant hipertermiją buvo atliekama peroralinė
organizmo rehidratacija 1000 ml 37  o C NaCl 0,9% tirpalu. Maksimalus valingos jėgos (MVJ) izometrinis krūvis
tęsėsi 120 s: kas 15 s raumuo buvo stimuliuojamas elektros impulsais — stimuliacijos trukmė 250 ms, dažnis 100 Hz,
įtampos dydis 85—105 V. Registruotas maksimaliosios valingos jėgos momentas (N·m) ir centrinės aktyvacijos ko-
efi cientas (CAR%). CAR% = MVJ / (MVJ + elektrinis impulsas) × 100. Tiriamieji krūvio metu buvo motyvuojami
verbaliniu būdu, suteikiant jiems vizualią jėgos signalo kitimo informaciją. Sukėlus hipertermiją ir dehidrataciją,
rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo nuo 37,38 ± 0,25 iki 39,36 ± 0,32  o C (p < 0,001), atlikus rehidra-
taciją hipertermijos sąlygomis — nuo 37,22 ± 0,25 iki 39,32 ± 0,4  o C (p < 0,001). Hipertermijos eksperimento metu
tiriamieji vidutiniškai neteko 0,94 ± 0,15 kg, ir tai sudarė 1,33 ± 0,13% kūno svorio (I  o  dehidratacija). Išanalizavus
fi ziologinį šilumos streso indeksą (10 balų sistema) nustatyta, kad tiriamieji patyrė aukšto lygio fi ziologinį stresą
(hipertermijos atveju — 7,40 ± 1,21, rehidratacijos — 6,77 ± 0,81). MVJ krūvio pabaigoje visais atvejais sumažėjo
reikšmingai (p < 0,001), palyginti su prieš krūvį nustatytais rodikliais. Atsigavimo metu, praėjus 15 s po krūvio, jėga
grįžo į pradinį lygį.
Dviejų veiksnių dispersinė analizė atskleidė, kad analizuojamų jėgos rodiklių pokytis priklausė nuo laiko (p < 0,001),
o hipertermijos dydžio ir sąveikos tarp jų rezultato reikšmingai nepaveikė (p > 0,05). Išanalizavus valingo aktyvavimo
rodiklius pastebėta, kad hipertermija (p < 0,001) ir rehidratacija (p < 0,05) reikšmingai sumažino raumenų centrinės
aktyvacijos koefi cientą (CAR%), palyginti su prieš krūvį nustatytu. Atsigavimo metu, praėjus 15 s po krūvio, CAR%
buvo toks pat kaip ir prieš krūvį. Atlikus dviejų veiksnių dispersinę analizę nustatyta, kad analizuojamų centrinės
aktyvacijos jėgos rodiklių pokytis priklausė nuo laiko (p < 0,001) ir sąveikos tarp būsenos bei laiko (p < 0,01), o bū-
sena rezultato reikšmingai nepaveikė (p > 0,05). Taikant pasyvaus raumenų šildymo metodiką, buvo sukelta tiriamųjų
organizmo hipertermija ir I  o  dehidratacija. Hipertermija padidino centrinį nuovargį. Hipertermijos ir rehidratacijos
eksperimentų metu MVJ nuovargis kito vienodai. Rehidratacija hipertermijos sąlygomis sumažino centrinį nuovargį
atliekant 2 min maksimalų izometrinį krūvį.

Raktažodžiai: hipertermija, izometriniai pratimai, dehidratacija, rehidratacija, centrinis nuovargis.

Downloads

Published

2018-11-05

Issue

Section

Sports Physiology

How to Cite

Hipertermijos ir dehidratacijos poveikis aktyviai sportuojančių vyrų griaučių raumenų nuovargiui atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius krūvius. (2018). Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 2(69). https://doi.org/10.33607/bjshs.v2i69.511