Sportuojančių vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniai ypatumai
Abstract
Iki šiol nepakanka tyrimų, nagrinėjančių sportuojančių vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) adap-
taciją prie fi zinio krūvio. Šio tyrimo tikslas — naudojantis žmogaus organizmo funkcinės būklės įvertinimo modeliu,
išnagrinėti sportuojančių 12—17 metų vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kitimo greitį
dozuoto fi zinio krūvio metu.
Buvo ištirti 160 krepšinio, dviračių, irklavimo sporto šakas kultivuojančių 12—17 metų berniukų. Kontrolinę tiriamųjų
grupę sudarė 79 sveiki nesportuojantys to paties amžiaus, lyties vaikai ir paaugliai.
Atlikta visų tiriamųjų M režimo ir dvimatė echokardiografi ja. Diastolės metu išmatavus tarpskilvelinės pertvaros
(TSPd), KS užpakalinės sienelės storį (KSUSd) ir kairiojo skilvelio diastolinį skersmenį (KSDd), apskaičiuota KS
miokardo masė (KSMM). Visi tiriamieji atliko veloergometrinį mėginį. Tirti šie rodikliai ir jų kitimo greitis: širdies
susitraukimo dažnis (ŠSD), R-R intervalas (RR), J-T intervalas (JT), sistolinis arterinis kraujospūdis (S), diastolinis
arterinis kraujospūdis (D), pulsinė amplitudė (S-D) ir išvestinis dydis — santykinė repoliarizacija JT / RR.
Tyrimas parodė, kad sportuojančių tiriamųjų ŠSD kitimo greitis per visas krūvio pakopas statistiškai reikšmingai skyrėsi
nuo nesportuojančių kontrolinės grupės tiriamųjų (p < 0,05). Per paskutinę krūvio pakopą (esant rezervinių galimybių
mobilizacijos stadijai) maksimaliai pakito tiriamųjų ŠSD, JT, JT / RR, S, (S-D) kitimo greitis. Irkluotojų ŠSD kitimo
greitis mažiausias aštuntą, krepšininkų ir dviratininkų — dešimtą, kontrolinės grupės tiriamųjų — šeštą fi zinio krūvio
minutę. Kontrolinės grupės tiriamųjų JT kitimo greitis padidėjo šeštą krūvio minutę ir skyrėsi nuo krepšininkų, irkluotojų
ir dviratininkų (p < 0,05), nuo šeštos iki aštuntos minutės mažėjo tolygiai. Sportuojančių tiriamųjų JT / RR kitimo greitis
buvo mažiausias aštuntą krūvio minutę (skirtumas tarp dviratininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05), o kontrolinės
grupės tiriamųjų — šeštą minutę (skirtumas tarp krepšininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05). Krepšininkų S, (S-D)
kitimo greitis mažiausias aštuntą minutę (skirtumas tarp krepšininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05), irkluotojų ir
dviratininkų — dešimtą minutę, o kontrolinės grupės tiriamųjų — šeštą minutę (skirtumas tarp krepšininkų, irkluotojų,
dviratininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05). Pasiekus mažiausią ŠSD, JT / RR, S, (S-D) kitimo greičio amplitudę,
per paskutinę krūvio pakopą sportuojančių ir nesportuojančių tiriamųjų grupėse šių rodiklių kitimo greitis vėl padidė-
jo. Didesnė JT / RR kitimo greičio amplitudės kaita pastebėta tarp krepšininkų, lyginant su irkluotojais, dviratininkais
ir kontrolinės grupės tiriamaisiais. Fizinio krūvio pradžioje tarp sportuojančių tiriamųjų kairiojo skilvelio miokardo
masės (KSMM) ir ŠSD kitimo greičio buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys (r = –0,3), kuris stiprėjo didinant
fi zinį krūvį (dešimtą minutę r = –0,5).
Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima teigti, kad sportuojantys vaikai ir paaugliai rezervinių galimybių mobi-
lizacijos stadiją (maksimalų ŠSD, JT / RR, S, (S-D) greičio pokytį) pasiekia vėliau, lyginant su kontrolinės grupės
tiriamaisiais. Tai gali rodyti geresnę vaikų širdies ir kraujagyslių sistemos adaptaciją prie fi zinio krūvio, lyginant su
nesportuojančiaisiais, tačiau maksimalaus intensyvaus fi zinio krūvio metu gali būti viršijamos širdies ir kraujagyslių
sistemos funkcinės galimybės.
Raktažodžiai: širdies ir kraujagyslių sistema, funkcinių rodiklių kitimo greitis, kairiojo skilvelio miokardo masė.
