Deguonies įsisotinimo kaita raumenyse atliekant kvėpavimo pratimus

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti deguonies įsisotinimo kaitos raumenyse, periferinės kraujotakos ir  širdies funkcinių ro-
diklių kaitos ypatybes atliekant kvėpavimo pratimus. Pirmo tyrimo metu 11 tiriamųjų (sportuojantys asmenys) atliko
du maksimalius kvėpavimo sulaikymus darydami penkių minučių pertrauką tarp jų, o antro tyrimo metu — kvėpavi-
mo pratimą jungdami 20 s trukmės hiperventiliacijas su submaksimalios trukmės kvėpavimo sulaikymais po gilaus
įkvėpimo. Tyrimo metu buvo registruojama 12 EKG standartinių derivacijų, Korotkovo metodu kairės rankos žasto
srityje buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas. Arterinės kraujotakos intensyvumas blauzdoje buvo registruo-
jamas veninės okliuzinės pletizmografi jos metodu. Deguonies įsisotinimo kaita blauzdos raumenyje buvo vertinama
neinvaziniu artimosios infraraudonosios spektroskopijos būdu (Hutchinson Technology device, Model 325).
Sulaikant kvėpavimą iki negalėjimo antro kartojamo kvėpavimo sulaikymo metu visi tiriamieji ilgiau sulaikydavo
kvėpavimą, labiau padidėdavo diastolinis kraujo spaudimas. Sulaikant kvėpavimą arterinės kraujotakos intensyvumas
reikšmingai sumažėdavo, o atsigavimo fazėje arterinės kraujotakos kaita priminė reaktyvinės hiperemijos ar podar-
binės hiperemijos ypatybes. Deguonies įsisotinimas raumens audinyje reikšmingai sumažėdavo kiekvieno kvėpavimo
sulaikymo metu. Kvėpavimo pratimas sukelia reikšmingus širdies funkcinių rodiklių, kartu ir periferinės kraujotakos,
StO 2  svyravimus: dėl periferinių kraujagyslių vazokonstrikcijos didėja sistolinio ir diastolinio bei pulsinio arterinio
kraujo spaudimo reikšmės; mažėja raumenų arterinės kraujotakos intensyvumas ir deguonies įsisotinimas raumenyse.
Deguonies įsisotinimo kaita raumenyse, atliekant kvėpavimo sulaikymo mėginius ir kvėpavimo pratimą, atkartoja
periferinės kraujotakos  ypatybes.

Raktažodžiai: širdies ir kraujagyslių sistema, raumenų kraujotaka, deguonies įsisotinimas, kvėpavimo pratimai.