VI—X klasių nežymiai sutrikusio intelekto mokinių socialinių įgūdžių palyginimas ugdymo įstaigos aspektu
DOI:
https://doi.org/10.33607/bjshs.v4i71.478Abstract
Šiandieninėje Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių asmenų integracijai į visuomenę ir jų sociali-
zacijai. Norint formuoti harmoningą asmenybę, būtinas kompleksinis ugdymas integruojant kognityvinius, asmenybės
ir socialinius elementus. Taip pat itin svarbu ugdyti moksleivių socialinius gebėjimus, jų socialinę kompetenciją.
Vykstant integracijos procesams diskutuojama, ar bendrojo lavinimo mokyklose specialiųjų poreikių vaikai gauna
kvalifi kuotą pagalbą ir ar specialiųjų mokyklų vaikai pakankamai gerai parengiami savarankiškam gyvenimui atviroje
visuomenėje. Apibendrinant galima teigti, kad specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas
turi privalumų ir trūkumų. Bendrojo lavinimo mokykla dar nėra pakankamai pajėgi integruoti neįgaliuosius, ypač
sutrikusio intelekto vaikus, išryškėja prieštaringos mokytojų, moksleivių bei jų tėvų nuostatos integracijos atžvilgiu.
Tuo tarpu specialioji mokykla taip pat išgyvena krizę: nepakankamai paruošia savo ugdytinius savarankiškam gy-
venimui, nepilnai suformuoja socialinius įgūdžius. Tačiau teigiamas ar neigiamas integracijos efektas daugiausia
priklauso tiek nuo mokytojų ir administratorių, tiek nuo bendraamžių nuostatų į mokyklą ir į vaikų, turinčių negalę,
socialinę integraciją.
Tyrimo hipotezė — VI—X klasių nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių, ugdomų skirtingo tipo įstaigose, socialiniai
įgūdžiai skiriasi.
Tikslas — palyginti VI—X klasių nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių, ugdomų bendrojo lavinimo ir specialiosio-
se mokyklose, gebėjimo bendrauti, empatinių, grupinės veiklos, draugystės, bendruomeninio gyvenimo, nuosavybės
sampratos socialinius įgūdžius.
Tyrimas atliktas 2007—2008 metais, kurio imtį sudarė devyniasdešimt VI—X klasių nežymiai sutrikusio intelekto
moksleivių iš devynių Kauno bendrojo lavinimo mokyklų ir dviejų Kauno bei Ukmergės miestų specialiųjų mokyklų.
Rezultatai parodė, kad nežymiai sutrikusio intelekto moksleivių, ugdomų specialiosiose mokyklose, gebėjimo bendrauti
ir empatiniai socialiniai įgūdžiai yra geresni nei moksleivių, ugdomų bendrojo lavinimo mokyklose (p < 0,05). Sutri-
kusio intelekto moksleivių nuosavybės sampratos socialiniai įgūdžiai yra geresni iš bendrojo lavinimo mokyklų nei iš
specialiųjų ugdymo įstaigų (p < 0,05). Bendruomeninio gyvenimo, grupinės veiklos, draugystės socialiniai įgūdžiai
nesiskiria abiejose tiriamųjų grupėse (p > 0,05).
Raktažodžiai: nežymus intelekto sutrikimas, socialiniai įgūdžiai, ugdymas
Downloads
Downloads
Published
How to Cite
Issue
Section
License
Each Article is an original contribution and not plagiarized/copied from any source/individual. It does not contravene on the rights of others and does not contain any libellous or unlawful statements and all references have been duly acknowledged at the appropriate places.
The article submitted only to Baltic Journal of Sport and Health Science, and it has not been previously published or submitted elsewhere for publication in a copyrighted publication.
The Author hereby authorizes the journal to edit, modify and make changes in the Articles/Research paper to make it suitable for publication in Baltic Journal of Sport and Health Science.
The Author hereby assigns all the copyright relating to the said Article/Research Paper to Baltic Journal of Sport and Health Science.
The Author has not assigned any kind of rights to the above said Article/Research Paper to any other person/Institute/Publication.
The Author agrees to indemnify Baltic Journal of Sport and Health Science against any claim legal and/or otherwise, action alleging facts which if true, constitute a beach of any of the foregoing warranties.
