Sportuojančių paauglių vertybinės orientacijos kaip socialinės kompetencijos veiksnys

Abstract

Paauglių vertybinių orientacijų raiška — daugiaaspektė: paauglystės amžiaus tarpsniu jaunuolį veikia psichosocia-
linės ir kognityvinės raidos ypatumai, įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, todėl vertybių tyrimai nepraranda savo
aktualumo. Socialinė kompetencija suprantama kaip individo gebėjimas veikti, nulemtas žinių, mokėjimų, įgūdžių,
požiūrių ir asmenybės savybių bei vertybių.
Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti paauglių vertybines orientacijas kaip socialinės kompetencijos veiksnį veiklos
ir lyties aspektu.
Buvo tiriami dviejų Kauno bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleiviai: 13—15 metų merginos ir vaikinai. Iš
viso 400: 186 merginos ir 214 vaikinų. Respondentai parinkti netikimybiniu tiriamųjų grupių parinkimo būdu.
Anketinės apklausos metodu nustatyti respondentų vertybinės orientacijos ir socialinės kompetencijos ypatumai.
Vertybinėms orientacijoms įvertinti respondentams pateikta čekų psichologo B. Basso (Елисеев, 2000) anketa pagal 3
orientacijas: orientaciją į save, orientaciją į bendravimą ir orientaciją į veiklą. Socialinės kompetencijos ypatumams
vertinti naudota R. Lekavičienės (2001) parengta socialinės kompetencijos vertinimo metodika (adaptuota Ullrich ir
de Muynck anketa), kurią sudaro 45 teiginiai, atskleidžiantys socialinės kompetencijos raišką.
Anketinės apklausos duomenys apdoroti matematinės statistikos metodais. Skirtumui tarp grupių rezultatų nustatyti
buvo naudojamas chi kvadrato kriterijus.
Nustatyta: labiau pasikliauja savimi, geba bendrauti su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis sportuojantys vaikinai
ir sportuojančios merginos; kryptinga orientacija į bendravimą reikšmingai būdinga sportuojančioms merginoms ir
nesportuojantiems vaikinams; kryptinga orientacija į veiklą labai būdinga sportuojančioms merginoms ir vaikinams;
kryptinga orientacija į save būdinga nesportuojantiems merginoms ir vaikinams.

Raktažodžiai: sportas, socialinė kompetencija, vertybinės orientacijos.