Lietuvos ir pasaulio plaukikų plaukimo krūtine judesių derinimas ir momentinio greičio kitimas ciklo metu

Abstract

Tyrimo tikslas — palyginti Lietuvos ir pasaulio plaukikų greičio kitimą ciklo metu bei judesių koordinacijos ypatu-
mus, norint įvertinti biomechaninius veiksnius, ribojančius Lietuvos plaukikų greitį plaukiant krūtine. Buvo tiriami
keturi Lietuvos nacionalines rinktinės nariai vyrai, kurių rezultatai plaukiant 50 ir 100 m krūtine siekė atitinkamai
93,3 ± 1,6 ir 92,9 ± 4,7% pasaulio rekordo. Gauti rezultatai buvo palyginami su geriausių Prancūzijos plaukikų (jų
100 m plaukimo krūtine rezultatai — 91,4 ± 2,4% pasaulio rekordo) atitinkamais rodikliais (Chollet et al., 2004).
Sportininkai plaukė 25 m ilgio baseine 50 ir 100 m nuotolius varžybiniu greičiu ir 25 Hz vaizdo kameromis buvo
fi lmuojami virš vandens ir po juo. Nufi lmuotas vaizdas apdorotas naudojant SIMI MOTION kompiuterinę programą
su 50 Hz vaizdo grotuvu. Tai leido nustatyti plaukiko kūno taškų koordinates, apskaičiuoti momentinį plaukimo greitį
ir plaukimo fazių trukmę.
Kojų ir rankų judesių koordinacija vertinama laiko intervalais tarp atitinkamų ciklo fazių (Chollet et al., 2004;
Leblanc et al., 2005). Išskirtos keturios fazės, kurių metu rankos ir kojos atlikdavo vienodą veiksmą. Šitaip buvo
siekiama įvertinti varomųjų jėgų veikimo, pasirengimo (rankų tiesimo ir kojų lenkimo), slinkimo ir kojų glaudimo
naudingumą (veiksmingumą).
Lietuvos ir Prancūzijos nacionalinės rinktinės narių plaukimo greičio, tempo ir grybšnio ilgio rodikliai patikimai
nesiskyrė. Lietuvos plaukikų didžiausias momentinis greitis pasiekiamas rankų glaudimo pradžioje, Prancūzijos plau-
kikų — atsispyrimo kojomis pabaigoje. Tai rodo, kad Lietuvos plaukikai ne iki galo išnaudoja kojų atsispyrimo jėgą,
nes šios fazės metu pasiekiamas mažesnis greitis nei užgriebio ir pasitraukimo metu. Ypač neveiksminga atsispyrimo
pabaiga, nes greitis pradeda mažėti dar nepasibaigus atsispyrimui. Prancūzijos plaukikai nemažą greičio prieaugį
pasiekia rankų glaudimo fazėje, tuo tarpu Lietuvos plaukikų greitis tuo metu mažėja.
Lietuvos plaukikai nepakankamai veiksmingai išnaudoja darbines fazes — atsispyrimą kojomis ir rankų glaudimą.
Pasirengimo fazėse kūnas ilgiau užima neaptakią padėtį nei aptakią, dėl to didėja greičio svyravimas ciklo metu.

Raktažodžiai: plaukimas krūtine, greičio kitimas ciklo metu, judesių derinimas (koordinacija).