Hipertermijos poveikis žmogaus motorinei sistemai aklimacijos metu

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti hipertermijos poveikį žmogaus motorinei sistemai aklimacijos metu. Tiriamosios — sveikos
fi ziškai aktyvios moterys (n = 6). Jų amžius — 22,2 ± 3,4 m., kūno masė — 63,93 ± 6,74 kg, ūgis — 167,6 ± 7,2 cm.
Buvo atliekami du tyrimai — kontrolinis ir eksperimentinis. Tyrimas truko 14 dienų (7 kartus kas antrą dieną). Ekspe-
rimentinis tyrimas nuo kontrolinio skyrėsi tuo, kad jo metu vietoj pramankštos buvo pasyviai sukeliama hipertermija
(tiriamosios 45 minutes sėdėjo šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra — 44 ± 1 o C). Išlipusios iš vonios, ne vė-
liau kaip po 5 minučių, tiriamosios buvo sodinamas į specialią dinamometro kėdę ir atliko 2 min trukmės maksimalų
valingą izometrinį raumenų susitraukimą (MVJ-2 min). Tą patį krūvį atliko kontrolinė grupė. Keturgalvis šlaunies
raumuo, 5 s maksimaliai valingai įtempus jį, 3 s buvo aktyvinamas elektrinių impulsu TT 100 Hz prieš šildymą, iš
karto po izometrinio krūvio ir po 5 min. Be to, buvo nustatomas raumens valingo aktyvumo laipsnis.
Sukėlus hipertermiją, rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo 2,08 ± 0,24 o C (p < 0,05). H-7 pradinė tempe-
ratūra buvo reikšmingai mažesnė (p < 0,05), palyginus su H-1 pradine. Viso tyrimo metu moterys vidutiniškai netek-
davo apie: H-1 — 0,63 ± 0,12%, H-7 — 0,98 ± 0,23% visos kūno masės (p < 0,01). Tai rodo, kad septintą kartą jos
labiau prakaitavo, lyginant su pirmu tyrimu. Vertindami FSI (Fiziologinio streso indekso) kaitą, kuri parodo širdies
kraujagyslių (ŠSD) sistemos ir rektalinės temperatūros kaitą, nustatėme pastarojo reikšmingą sumažėjimą septinto
pasyvaus šildymo metu (p < 0,05). FSI pirmą aklimacijos dieną siekė 8,61 ± 1,17 balų, septintą — 7,31 ± 0,71. Iki
35 šildymo minutės vidutiniai šiluminio pojūčio ir komforto vertinimo rodikliai padidėjo: H-1 nuo šilta ir patogu iki
nepakeliamai karšta ir labai nepatogu (p < 0,05), H-7 nuo šiek tiek šilta iki labai karšta ir nepatogu (p < 0,05). Tarp
H-1 ir H-7 reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05).
Iš izometrinio raumenų susitraukimo jėgos momento kitimo maksimalaus intensyvumo krūvio metu matyti, kad 3
krūvio sekundę jėga sumažėjo H-1 atveju, o 15 krūvio sekundę kontrolinės ir H-7 atveju (p < 0,05). Šis reikšmingas
pokytis išliko iki 15 sekundžių po krūvio. Praėjus 5 minutėms nuo krūvio pradžios raumenų izometrinio susitraukimo
jėga grįžo į pradinį lygį (p > 0,05). 15, 30, 45, 60, 75, 90, 105 ir 120 krūvio sekundę nustatytas reikšmingas izome-
trinio raumenų susitraukimo valingo aktyvavimo rodiklių skirtumas tarp H-7 ir kontrolinės (p < 0,05), o 60, 75 ir
105 sekundę — tarp H-1 ir kontrolinės grupės rodiklių (p < 0,05).
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad hipertermijos metu kylantis nuovargis gali atsirasti dėl dviejų
pagrindinių priežasčių — raumenų lokalių ir centrinės nervų sistemos pokyčių.

Raktažodžiai: hipertermija, aklimacija, centrinis nuovargis, izometriniai pratimai.