Kūno kultūros ir kitų specialybių mokytojų socialinio bendravimo nuostatos

Abstract

Moksliniai tyrimai apie įvairių specialybių mokytojų statuso svarbą rodo, kad mokytojai vertinami skirtingai. Ne-
egzaminuojami dalykai edukacinėje sistemoje vertinami prasčiau, nes jie yra periferiniai mokyklos pagrindinės ins-
trumentinės funkcijos atžvilgiu. Teigiama, kad mokyklos direktoriai skatina kūno kultūros mokytojų ribiškumo idėją,
nes pritaria kitų dalykų mokytojų nuomonei, kad mokykloje kūno kultūros mokytojams tenka (ir skiriama) mažesnė
atsakomybė. Tokia situacija dažnai kelia tarp mokytojų įtampą, kuri trikdo bendravimą ir iš dalies lemia mokytojų
vyrų, ypač kūno kultūros specialistų, atsitraukimą iš pedagoginės veiklos. Tyrimo tikslas — atskleisti kūno kultūros
ir kitų specialybių mokytojų socialinio bendravimo nuostatos ypatumus profesinio identiteto perspektyvoje.
Lyginamojo pobūdžio studijoje sukonstruota netikimybinė 108 asmenų imtis, iš kurių 24,3% vyrai ir 75,7% moterys.
Tiriamieji atsitiktinai parinkti iš Kauno miesto vidurinių mokyklų. Jų socialinio bendravimo nuostatai atskleisti tai-
kytas V. V. Boiko apklausos raštu metodas.
Tyrimu nustatyta, kad kūno kultūros mokytojams, lyginant su kitų specialybių mokytojais, būdingesnė neigiama
socialinio bendravimo nuostata. Neigiamesnė vyrų nei moterų socialinio bendravimo nuostata gali būti susijusi
su biologiniais veiksniais (galvos smegenų kairiojo pusrutulio veikla) ir tradiciškai suvokiamu vyro instrumentiniu
vaidmeniu. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad kūno kultūros mokytojų, ypač vyrų, santykiai su kolegomis, mokiniais
ir jų tėvais iš dalies nėra geri dėl žemo pedagogo profesijos prestižo vartotojiškoje visuomenėje.

Raktažodžiai: kūno kultūros mokytojų nuostata, bendravimas, socialinės situacijos, vyro instrumentinis vaidmuo, pedagogo profesijos prestižas.