ADAPTACIJOS POVEIKIS ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS MOBILIZACIJOS BEI ATSIGAVIMO YPATYBĖMS ATLIEKANT FIZINIUS KRŪVIUS
Abstract
Tyrimo tikslas — nustatyti širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) mobilizacijos ypatybes, kai
nesportuojantys asmenys (n = 17) ir treniruoti dvikovių šakų sportininkai (n = 21), adaptuoti prie greitumo
(n = 17) arba ištvermės (n = 21) fi zinių krūvių, atlieka dozuoto ar maksimalaus fi zinio krūvio mėginius.
Tiriamiesiems atliekant Rufjė, 30 s trukmės vertikalių šuolių ir pakopomis kiekvieną minutę didinamo
fi zinio krūvio mėginius veloergometru buvo matuojama AKS ir kompiuterine EKG registravimo ir analizės
sistema „Kaunas—krūvis“ registruojama 12 standartinių elektrokardiogramos atvadų. Naudota kompiuterinė
EKG analizės programa išmatuodavo ne tik absoliučias vertinamų EKG rodiklių reikšmes, bet ir daugumą
santykinių reikšmių, tarp jų JT ir RR intervalų santykį (JJ / RR) bei adaptacijos greičio rodiklį, vertinamą kaip
skirtumą tarp elektrokardiogramos JT ir RR intervalų kaitos: V Ad = (JT i / JT 0 ) 100% – (RR i / RR 0 ) 100.
Tyrimo rezultatai parodė, kad organizmo adaptacijos prie fi zinio krūvio greitis (V Ad priklauso nuo
liekamųjų treniruotės veiksmų ir nuo adaptacijos prie fi zinių krūvių pobūdžio, tačiau visiškai nepriklauso
nuo to, koks fi zinio krūvio testas yra atliekamas. Mažiausios V Ad reikšmės buvo aptiktos sprinto sportininkų
grupėje — 16,3 ± 1,33%. Ištvermės grupėje V Ad vidutiniškai siekė 19,8 ± 1,34%. Skirtumas tarp greitumo
ir ištvermės grupių rodiklių buvo statistiškai patikimas (p < 0,05). Didžiausios V Ad rodiklio reikšmės buvo
nustatytos nesportuojančiųjų grupėje — 21,4 ± 1,33%. Vertinant elektrokardiogramos JT ir RR intervalų
santykį nebuvo aptikta skirtumo tarp grupių, atliekant pakopomis didinamą krūvį, t. y. kai buvo pasiekta
maksimali raumenų ir ŠKS sistemų mobilizacija. Tačiau skirtumas tarp grupių išryškėjo vertinant šio rodiklio
kaitą atliekant 30 s vertikalius šuolius maksimaliomis pastangomis — nustatyti statistiškai reikšmingi
(p < 0,05) tarpgrupiniai rodiklių skirtumai.
Išvados: 1 — vertinamą adaptacijos greičio rodiklį daugiau lėmė organizmo adaptacijos prie fi zinių
krūvių pobūdis ir nepriklausė nuo fi zinio krūvio mėginio pobūdžio: dvikovių šakų sportininkai ir asmenys,
adaptuoti prie greitumo krūvių, greičiau prisitaiko nei asmenys, adaptuoti prie ištvermės fi zinių krūvių; 2 —
EKG intervalų santykio JT / RR kaita fi zinio krūvio metu rodo širdies ir kraujagyslių sistemos mobilizacijos
laipsnį; 3 — EKG rodiklių atsigavimo po fi zinių krūvių nuoseklumas nepriklauso nuo adaptacijos prie fi zinių
krūvių pobūdžio: pirmiausia atsigauna JT / RR rodiklių santykis, paskui n—RR intervalas, vėliausiai JT
intervalas.
nesportuojantys asmenys (n = 17) ir treniruoti dvikovių šakų sportininkai (n = 21), adaptuoti prie greitumo
(n = 17) arba ištvermės (n = 21) fi zinių krūvių, atlieka dozuoto ar maksimalaus fi zinio krūvio mėginius.
Tiriamiesiems atliekant Rufjė, 30 s trukmės vertikalių šuolių ir pakopomis kiekvieną minutę didinamo
fi zinio krūvio mėginius veloergometru buvo matuojama AKS ir kompiuterine EKG registravimo ir analizės
sistema „Kaunas—krūvis“ registruojama 12 standartinių elektrokardiogramos atvadų. Naudota kompiuterinė
EKG analizės programa išmatuodavo ne tik absoliučias vertinamų EKG rodiklių reikšmes, bet ir daugumą
santykinių reikšmių, tarp jų JT ir RR intervalų santykį (JJ / RR) bei adaptacijos greičio rodiklį, vertinamą kaip
skirtumą tarp elektrokardiogramos JT ir RR intervalų kaitos: V Ad = (JT i / JT 0 ) 100% – (RR i / RR 0 ) 100.
Tyrimo rezultatai parodė, kad organizmo adaptacijos prie fi zinio krūvio greitis (V Ad priklauso nuo
liekamųjų treniruotės veiksmų ir nuo adaptacijos prie fi zinių krūvių pobūdžio, tačiau visiškai nepriklauso
nuo to, koks fi zinio krūvio testas yra atliekamas. Mažiausios V Ad reikšmės buvo aptiktos sprinto sportininkų
grupėje — 16,3 ± 1,33%. Ištvermės grupėje V Ad vidutiniškai siekė 19,8 ± 1,34%. Skirtumas tarp greitumo
ir ištvermės grupių rodiklių buvo statistiškai patikimas (p < 0,05). Didžiausios V Ad rodiklio reikšmės buvo
nustatytos nesportuojančiųjų grupėje — 21,4 ± 1,33%. Vertinant elektrokardiogramos JT ir RR intervalų
santykį nebuvo aptikta skirtumo tarp grupių, atliekant pakopomis didinamą krūvį, t. y. kai buvo pasiekta
maksimali raumenų ir ŠKS sistemų mobilizacija. Tačiau skirtumas tarp grupių išryškėjo vertinant šio rodiklio
kaitą atliekant 30 s vertikalius šuolius maksimaliomis pastangomis — nustatyti statistiškai reikšmingi
(p < 0,05) tarpgrupiniai rodiklių skirtumai.
Išvados: 1 — vertinamą adaptacijos greičio rodiklį daugiau lėmė organizmo adaptacijos prie fi zinių
krūvių pobūdis ir nepriklausė nuo fi zinio krūvio mėginio pobūdžio: dvikovių šakų sportininkai ir asmenys,
adaptuoti prie greitumo krūvių, greičiau prisitaiko nei asmenys, adaptuoti prie ištvermės fi zinių krūvių; 2 —
EKG intervalų santykio JT / RR kaita fi zinio krūvio metu rodo širdies ir kraujagyslių sistemos mobilizacijos
laipsnį; 3 — EKG rodiklių atsigavimo po fi zinių krūvių nuoseklumas nepriklauso nuo adaptacijos prie fi zinių
krūvių pobūdžio: pirmiausia atsigauna JT / RR rodiklių santykis, paskui n—RR intervalas, vėliausiai JT
intervalas.
Full Text:
PDFDOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v4i71.465