LIETUVOS SLIDININKŲ SPRINTERIŲ RENGIMO IR JŲ PARENGTUMO SPECIFINIAI BRUOŽAI PARENGIAMUOJU LAIKOTARPIU
Abstract
Nuo 2002 metų į žiemos olimpinių žaidynių programą įtraukta slidinėjimo sprinto rungtis, kurios varžybinė veikla
trunka 2—4 min. Tokios trukmės darbe reikšmingi yra tiek anaerobinis alaktatinis, tiek glikoltinis, tiek aerobinės
energijos gamybos būdai. Anaerobinių ir aerobinių energijos gamybos procesų santykis sudaro po 50%. Todėl iš
pagrindų keičiasi slidininkų sprinterių rengimo technologija. Visgi tai reikėtų pagrįsti moksliniais tyrinėjimais.
Tyrimo tikslas: atsižvelgiant į sprinto rungties reikšmės padidėjimą, išanalizuoti Lietuvos olimpinės rinktinės slidininkų
(vyrų) sprinterių rengimąsi parengiamuoju laikotarpiu ir atskleisti jo specifi nius ypatumus, sportininkų organizmo
adaptacijos bruožus. Buvo organizuotas dviejų Lietuvos slidininkų sprinterių veiklos tyrimas. Trenerės parengti
pratybų planai aptarti su moksline grupe. Sudaryti konkretūs mezo- ir mikro- ciklai, išsamiai aprašyti kiekvienos
dienos pratybų planai, numatytas pratybų poveikio kryptingumas (uždaviniai). Fizinis krūvis registruotas sportininkų
dienoraščiuose, trenerio žurnale. Atskirų mezociklų veiksmingumui įvertinti buvo atliekami laboratoriniai tyrimai
pagal programą „Vankuveris-2010“. Buvo matuojami fi zinio išsivystymo rodikliai, atlikti vienkartinio raumenų susi-
traukimo galingumo (VRSG) (Bosco et al., 1983), laiptinės ergometrijos anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo
(AARG) ir 10 s maksimalių pastangų veloergometrijos testai. Mišraus anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio energijos
gamybos galingumui įvertinti taikytas 30 s veloergometrijos testas, glikolitiniam galingumui — 60 s veloergometri-
jos testas. Pagal šią diagnostikos programą buvo ištirta 14 slidininkų, iš jų 12 rengėsi įveikti ilguosius nuotoliuos,
du — trumpuosius.
Nustatyta, kad Lietuvos slidininkų sprinterių rengimo turinys ir metodai iš esmės skiriasi nuo ilgųjų nuotolių slidi-
ninkų rengimo. Rengiant slidininkus sprinterius, jų anaerobiniam alaktatiniam galingumui ugdyti skiriama iki 20%
laiko. Jau antruoju etapu rengiamos glikolitinį galingumą ir ištvermę ugdančios pratybos salėje, lauke. Ugdant
aerobinį pajėgumą, vyrauja fi ziniai krūviai, kurių intensyvumas priartėja prie KIR ir sumažėja fi zinio krūvio, kurio
intensyvumas mažesnis už ANS intensyvumą, apimtis. Tirti slidininkai sprinteriai parengiamuoju laikotarpiu pasiekė
didelius anaerobinio ir aerobinio pajėgumo rodiklius. Išlieka svarbus uždavinys pasiektą specialųjį fi zinį parengtumą
išlaikyti įveikiant varžybų nuotolius.
trunka 2—4 min. Tokios trukmės darbe reikšmingi yra tiek anaerobinis alaktatinis, tiek glikoltinis, tiek aerobinės
energijos gamybos būdai. Anaerobinių ir aerobinių energijos gamybos procesų santykis sudaro po 50%. Todėl iš
pagrindų keičiasi slidininkų sprinterių rengimo technologija. Visgi tai reikėtų pagrįsti moksliniais tyrinėjimais.
Tyrimo tikslas: atsižvelgiant į sprinto rungties reikšmės padidėjimą, išanalizuoti Lietuvos olimpinės rinktinės slidininkų
(vyrų) sprinterių rengimąsi parengiamuoju laikotarpiu ir atskleisti jo specifi nius ypatumus, sportininkų organizmo
adaptacijos bruožus. Buvo organizuotas dviejų Lietuvos slidininkų sprinterių veiklos tyrimas. Trenerės parengti
pratybų planai aptarti su moksline grupe. Sudaryti konkretūs mezo- ir mikro- ciklai, išsamiai aprašyti kiekvienos
dienos pratybų planai, numatytas pratybų poveikio kryptingumas (uždaviniai). Fizinis krūvis registruotas sportininkų
dienoraščiuose, trenerio žurnale. Atskirų mezociklų veiksmingumui įvertinti buvo atliekami laboratoriniai tyrimai
pagal programą „Vankuveris-2010“. Buvo matuojami fi zinio išsivystymo rodikliai, atlikti vienkartinio raumenų susi-
traukimo galingumo (VRSG) (Bosco et al., 1983), laiptinės ergometrijos anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo
(AARG) ir 10 s maksimalių pastangų veloergometrijos testai. Mišraus anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio energijos
gamybos galingumui įvertinti taikytas 30 s veloergometrijos testas, glikolitiniam galingumui — 60 s veloergometri-
jos testas. Pagal šią diagnostikos programą buvo ištirta 14 slidininkų, iš jų 12 rengėsi įveikti ilguosius nuotoliuos,
du — trumpuosius.
Nustatyta, kad Lietuvos slidininkų sprinterių rengimo turinys ir metodai iš esmės skiriasi nuo ilgųjų nuotolių slidi-
ninkų rengimo. Rengiant slidininkus sprinterius, jų anaerobiniam alaktatiniam galingumui ugdyti skiriama iki 20%
laiko. Jau antruoju etapu rengiamos glikolitinį galingumą ir ištvermę ugdančios pratybos salėje, lauke. Ugdant
aerobinį pajėgumą, vyrauja fi ziniai krūviai, kurių intensyvumas priartėja prie KIR ir sumažėja fi zinio krūvio, kurio
intensyvumas mažesnis už ANS intensyvumą, apimtis. Tirti slidininkai sprinteriai parengiamuoju laikotarpiu pasiekė
didelius anaerobinio ir aerobinio pajėgumo rodiklius. Išlieka svarbus uždavinys pasiektą specialųjį fi zinį parengtumą
išlaikyti įveikiant varžybų nuotolius.
Full Text:
PDFDOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i72.462