Olimpinių žaidynių vyrų rankininkų ūgio, kūno masės, amžiaus, varžybinės patirties tendencijos ir ryšio su sportiniais rezultatais ypatumai

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti olimpinių žaidynių vyrų rankininkų ūgio, kūno masės, amžiaus, varžybinės patirties (šalies
rinktinei atstovautų rungtynių skaičiaus) rodiklių kaitą ir šių rodiklių ryšį su sportiniais rezultatais. Buvo tiriami
1972—2008 metų laikotarpio olimpinių žaidynių elito rinktinių 1701 žaidėjas. Duomenys gauti iš olimpinių žaidynių
ofi cialių dokumentų. Taikyti matematinės statistikos metodai.
Per 36 metų laikotarpį — nuo 1972 iki 2008 metų — olimpinių žaidynių vidutinio rankininko ūgis padidėjo statistiškai
reikšmingai (p < 0,001) šešiais centimetrais — nuo 184,8 ± 5 iki 190,8 ± 6,5 cm. Labiausiai ūgtelėjo Europos žemynų
rankininkai — 7,1 cm (p < 0,001), gana daug — 6,4 cm (p < 0,001) — paūgėjo ir kitiems žemynams atstovaujančių
šalių rinktinių (KŽŠR) rankininkai. Europos žemyno šalių rankininkai buvo aukštesni negu vidutinio ūgio visų olimpinių
žaidynių rankininkai ir statistiškai aukštesni (p < 0,05) negu KŽŠR atstovaujantys rankininkai. Olimpinių žaidynių čem-
pionai (išskyrus Maskvos olimpines žaidynes) taip pat buvo aukštesni už vidutinio ūgio rankininką ir kitiems žemynams
atstovaujančius rankininkus. Nors olimpinėse žaidynėse žaidėjų ūgio ir pelnytų taškų rodiklių koreliacijos koefi cientas
kito tarp 0,238 ÷ 0,791, tik trejose olimpinėse žaidynėse (Monrealyje, Barselonoje ir Pekine) buvo mažesnis negu esmi-
nis. Kitose olimpinėse žaidynėse rankininkų ūgis turėjo esminės reikšmės ir buvo lemiamas rodiklis laimint rungtynes ir
pelnant taškus. Per devynių olimpinių ciklų laikotarpį rankininkų kūno masė padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001)
10,1 kg — nuo 82,3 ± 5,6 kg Miunchene iki 92,4 ± 8,6 kg Pekino žaidynėse. Labiausiai kūno masė padidėjo europiečių
rankininkų — statistiškai reikšmingai (p < 0,001) 11,3 kg — nuo 82,9 ± 6,2 iki 94,2 ± 8,8 kg. Reikšmingai (p < 0,001)
9,4 kg pasunkėjo ir KŽŠR rankininkai — nuo 79,4 ± 5,4 iki 88,8 ± 7,2 kg. Nors statistiškai reikšmingai (p < 0,01), ta-
čiau mažiausiai svoris pakito (7,1 kg) olimpinių žaidynių čempionų — nuo 85,6 ± 6,2 iki 92,7 ± 8,8 kg. Visų olimpinių
žaidynių Europos žemynui atstovaujantys rankininkai svėrė statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau negu kitiems
žemynams atstovaujantys rankininkai. Kūno masės rodiklių ryšys su pelnytais taškais ir užimtomis vietomis panašus
kaip ir ūgio rodiklių, nors svyruojantis, tačiau mažiau negu ūgio, dar netgi glaudesnis (0,271 ÷ 0,657). Koreliacijos
koefi cientas tarp kūno masės ir pelnytų taškų buvo nedidelis tik Miuncheno ir paskutinėse Pekino olimpinėse žaidynėse, o
kitose — esminis. Rankininkų amžius padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) beveik trejais metais (2,6 metų — nuo
25,9 ± 3,3 iki 28,5 ± 4 m.). Labiausiai (4,4 metų) padidėjo čempionais tapusių rinktinių žaidėjų amžius (nuo 26,3 ± 2,4
iki 30,7 ± 4 m.), šiek tiek mažiau europiečių (3,2 metų — nuo 25,9 ± 3,1 iki 29,1 ± 3,9 m.), mažiausiai — KŽŠR (1,7
metų — nuo 25,6 ± 4,2 iki 27,3 ± 4,1 m.). Čempionais tapusių rinktinių žaidėjai buvo ne tik vyresni už vidutinio amžiaus
dalyvį rankininką, bet ir vyresni už vidutinio amžiaus europietį rankininką, išskyrus Seulo ir Barselonos olimpines
žaidynes. Amžiaus rodikliai su pelnytais taškais koreliavo tarp 0,133 ÷ 0,798, panašiai kaip ir su užimtomis vietomis  
(–0,137 ÷ –0,784). Rankininkų patirtis padidėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) beveik keturis kartus — nuo 26 ± 3,3
iki 91 ± 7 rungtynių. Europiečių patirtis visose kitose olimpinėse žaidynėse buvo didesnė nei turnyro dalyvio vidutiniškai
ir negu KŽŠR atstovų. Tik vieneriose olimpinėse žaidynėse (1992 m. Barselonoje) čempionų Nepriklausomų Valstybių
Sandraugos rinktinės žaidėjų patirtis buvo mažesnė negu turnyro dalyvio vidutiniškai. Varžybinės patirties rodiklių ryšys
su pelnytais taškais ir užimtomis vietomis svyravo atitinkamai tarp 0,243 ÷ 0,660 ir –0,213 ÷ 0,641. Per nepilnus keturis
dešimtmečius olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių rankininkų ūgis padidėjo 6 cm, kūno masė 10,1 kg, amžius pailgėjo
2,6 metų, varžybinė patirtis padidėjo 3,5 karto.
Nors kai kuriose olimpinėse žaidynėse buvo išimčių, tačiau olimpiniais čempionais tapo ir aukštesnes vietas užėmė
tų šalių rinktinės, kurių žaidėjai buvo aukštesni, didesnės kūno masės, vyresni ir turintys didesnę varžybinę patirtį.

Raktažodžiai: rankinis, olimpinės žaidynės, totaliniai rankininkų duomenys, varžybinė patirtis.