Skirtingo amžiaus moterų pusiausvyros kaitos kompleksiškumo vertinimas netiesinės dinamikos metodais
Abstract
Bėgant metams ir dėl ligų sutrinka įvairių žmogaus fi ziologinių sistemų prisitaikymo gebėjimai, mažėja stabilumas.
Visgi žmogaus organizme kur kas daugiau raumenų masės, neuroninių schemų ir hormonų atsargų, nei reikia išgy-
venimui. Šios fi ziologinės atsargos leidžia išlaikyti pusiausvyrą senstant ir ligų metu (Lipsitz, 2004). Pusiausvyros,
vienos iš fi ziologinių sistemų, sutrikimas nustatomas tiriamuosius testuojant funkciniais testais arba instrumentiniais
pusiausvyros tyrimo metodais (Juodžbalienė, 2006). Vienas dažniausių pusiausvyros vertinimo būdų — statinė postu-
rografi ja. Pusiausvyros svyravimų kaitą vertinant netiesinės dinamikos metodais galima nustatyti jų kompleksiškumą
(Pincus, 1991).
Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, kaip amžius veikia pusiausvyros sistemą taikant netiesinės dinamikos metodus kūno
slėgio centro (SC) svyravimų kompleksiškumui apibūdinti. Tikslui pasiekti instrumentiniu pusiausvyros tyrimo būdu
(posturografi jos metodu) buvo tirtos 45 trijų skirtingo amžiaus (amžiaus vidurkis: 24,5 ± 5,5; 44,5 ± 3,5; 72,5 ± 7,5 m.)
grupių moterys. Tiriamosioms ramiai stovint ant jėgos plokštės, buvo registruojami kūno slėgio centro (SC) svyravimai
į šonus ir pirmyn—atgal kryptimis. Kūno slėgio centro svyravimų trajektorijos kompleksiškumas vertintas skaičiuojant
du dydžius — imties entropiją (SampEn) ir spektro galios tankio priklausomumą nuo dažnio (SpectrSl).
Rezultatai parodė, kad bėgant metams kūno svyravimų amplitudė ramiai stovint didėja. Vyresnio amžiaus tiriamųjų
svyravimų į šonus ir pirmyn—atgal amplitudė statistiškai patikimai didesnė (p < 0,05) nei jaunesnio amžiaus res-
pondenčių. Vertinant pusiausvyros sistemos elgsenos kompleksiškumą nustatyta, kad vyresnio amžiaus tiriamųjų SC
svyravimų į šonus SampEn reikšmė statistiškai reikšmingai mažesnė (p < 0,01) nei jaunesnio amžiaus tiriamųjų.
SC svyravimų pirmyn—atgal kryptimi SampEn reikšmė vyresnio amžiaus tiriamųjų statistiškai reikšmingai mažesnė
(p < 0,01) nei vidutinio ir jaunesnio amžiaus tiriamųjų. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus tiriamųjų SC svyravimų
pirmyn—atgal SpectrSl reikšmė statistiškai reikšmingai didesnė (p ≤ 0,05) nei jaunesnio ir vidutinio amžiaus tiria-
mųjų.
Didėjant amžiui, ramiai stovint kūno slėgio centro svyravimų trajektorijos kompleksiškumas mažėja, t. y. svyravimai
reguliarėja ir lėtėja. Taikant netiesinės dinamikos metodus galima įvairiapusiškiau ištirti žmonių motorinių sistemų
funkcijų kaitą.
Raktažodžiai: amžius, pusiausvyra, reguliarumas, kompleksiškumas.
