Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo keturmečiu olimpiniu ciklu ypatumai

Authors

  • Egidijus Balčiūnas

DOI:

https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i72.446

Abstract

Didelio meistriškumo sportininkų ugdymas — sudėtingas edukacinis vyksmas, kurio tyrimai plačiai atliekami daugelio
pasaulio šalių mokslininkų (Верхошанский, 1988; Čepulėnas, 2001; Karoblis ir kt., 2002; Платонов, 2004; Issurin,
2008). Lietuvos baidarininkų rengimas yra nemažai tyrinėtas (Rudzinskas ir kt., 2001; Alekrinskis ir kt., 2003; Sker-
nevičius ir kt., 2003). Rengimo technologija pakito pasikeitus varžybų nuotolio ilgiui ir jo įveikimo greičiams. Atskiri
nuotoliai iš baidarininkų reikalauja specialaus parengtumo (Issurin, 2008). Ypač sudėtinga rengtis 500 m nuotolio
varžyboms, kurių metu baidarininko organizme vyksta daugybė biocheminių procesų (Gailiūnienė, Milašius, 2001;
Balčiūnas, Skernevičius, 2007).
Tyrimo objektas — Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimasis keturmečiu olimpiniu ciklu, jų parengtumo
kaita. Tyrimo tikslas — išanalizuoti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo teorinę medžiagą, ištirti
Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimą per keturmetį olimpinį ciklą.
Ištirti 2 pajėgiausi Lietuvos baidarininkai, kurie rengėsi Europos, pasaulio čempionatams ir olimpinėms žaidynėms.
Buvo ištirta fi zinių ir funkcinių galių kaita per keturmetį olimpinį ciklą. Išnagrinėti treniruočių planavimo ir apskaitos
dokumentai, sportininkų dienoraščiai. Fizinės ir funkcinės galios tirtos atskirų metinių ciklų parengiamojo laikotarpio
pradžioje, parengiamojo laikotarpio specialiojo rengimo etapu, varžybų laikotarpio parengiamųjų varžybų etapu,
prieš pagrindines varžybas ir jų metu.
Išnagrinėjus olimpinio ciklo metinius fi zinius krūvius matyti, kad sportininkai per metus treniravosi pakankamai
daug dienų ir atliko tinkamą pratybų krūvį. Jos sukėlė reikiamus organizmo pokyčius rengiantis įveikti 500 m nuotolį,
tačiau nuvykimo į olimpines žaidynes laiko nepavyko gerai pasirinkti. Startuoti teko tada, kai organizme vyko dideli
funkcinių sistemų pokyčiai, smarkai sumažėjo fi zinis ir funkcinis pajėgumas. Išanalizavus keturmečio olimpinio ciklo
varžybų laikotarpio pagrindinių varžybų mezociklą matyti, kad jis sudarytas ir pagrįstas sporto mokslo samprata.
Baidarininkų pratybų mikrociklų struktūra aiški, išryškintos dvi glikolitinės treniruotės mikrociklo metu, pratybos
tikslingos, glaustos ir labai specializuotos rengiantis įveikti 500 m nuotolį, tačiau baigiamuoju pasirengimo mikrociklu
prieš pagrindinius startus padidinus irklavimo tempą nespėta tam prisitaikyti. Per keturmetį olimpinį ciklą fi zinio
išsivystymo rodikliai, raumenų masė kito nedaug, specialaus 500 m simuliacinio testo rodikliai vis didėjo, specialusis
anaerobinis alaktatinis galingumas pamažu didėjo. Nuvykimas į olimpines žaidynes likus iki varžybų 6 d. buvo pra-
žūtingas, startai sutapo su fi zinio darbingumo sumažėjimo, aklimatizacijos faze. Padidintas irklavimo tempas nebuvo
racionalus. Olimpinėse žaidynėse užimta 11 vieta netenkino nei sportininkų, nei jų rengėjų.

Raktažodžiai: fizinis išsivystymas, fizinis parengtumas, funkcinis pajėgumas, fiziniai krūviai, metinis ciklas, mezociklas, mikrociklas.

Downloads

Download data is not yet available.

Downloads

Published

2018-11-02

How to Cite

Balčiūnas, E. (2018). Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo keturmečiu olimpiniu ciklu ypatumai. Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 1(72). https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i72.446

Issue

Section

Sports Coaching