Kūno kultūros mokytojų saviugda: fizinio aktyvumo motyvai ir formos laisvalaikiu

Authors

  • Laimutė Kardelienė
  • Darius Masiliauskas
  • Kęstutis Kardelis
  • Laima Trinkūnienė

DOI:

https://doi.org/10.33607/bjshs.v2i73.435

Abstract

Straipsnyje aptariama šioje radikalios modernybės epochoje ugdymo fi losofų iškelta kūno kultūros mokytojo kaip
pavyzdžio svarba kūno kultūros veikloje, skatinant mokinius suvokti savo sveikatos stiprinimo ir fi zinio tobulėjimo
socialinį vertingumą bei reikšmingumą. Mokslininkai daugiau dėmesio skiria kūno kultūros pamokų organizavimo
ypatumams, kūno kultūros ugdymo programų turinio ir vaikų poreikių analizei, mokytojo profesinei socializacijai,
o jų saviugdai kūno kultūros veikloje laisvalaikiu — mažiau, nors nuolat gilinamasi į visuomenės fi zinę saviugdą
apskritai.
Tyrimu keltas probleminis klausimas: kokie kūno kultūros mokytojų saviugdos kūno kultūros veikloje motyvai ir formos
dominuoja jų laisvalaikiu? Tyrimo tikslas — atskleisti kūno kultūros mokytojų fi zinio aktyvumo motyvus ir formas
laisvalaikiu dėl jų saviugdos kūno kultūros veikloje.
Nepriklausomą imtį sudarė 56 kūno kultūros mokytojai (31 vyras ir 25 moterys arba 55,4 ir 44,6%), sutikę dalyvauti
tyrime, t. y. 69,13% visos Šiaulių miesto kūno kultūros mokytojų generalinės visumos (79,48% vyrų ir 59,52% moterų).
Kūno kultūros mokytojams sukurtą klausimyną sudarė socialinių ir demografi nių klausimų blokas — 13 klausimų
ir teiginių, apklausos metu suskirstytų į grupes: sportavimo ir fi zinio aktyvumo, požiūrio į kūno kultūros pamoką,
pedagoginio kryptingumo, etinės kompetencijos gebėjimų, socialinės komunikacijos nuostatos ir gyvenimo kokybės.
Straipsnyje aprašomi tiriant surinkti kūno kultūros mokytojų sportavimo ir mankštinimosi laisvalaikiu dažnio duo-
menys. Tyrimas atliktas 2008 metų rugsėjo—gruodžio mėn., jį suderinus su Šiaulių miesto švietimo skyriumi ir gavus
mokyklų administracijos pritarimą. Tiriamieji informuoti apie klausimyno sudarymo ypatumus, supažindinti su jo
pildymo instrukcija. Apklausoje vadovautasi etiniais ir teisiniais tyrimo principais. Klausimynai išdalyti asmeniškai,
susitarus dėl grąžinimo datos.
Tyrimas atskleidė, kad kūno kultūros mokytojų sportavimo motyvus daugiausia lemia jų elgsenos kontekstas, t. y. jie
suvokia savo fi zinės sveikatos svarbą ugdant teigiamą vaikų požiūrį į saviugdą fi zinėje veikloje. Be to, kūno kultūros
mokytojų mankštinimosi dažnį laisvalaikiu galima traktuoti kaip jų įpročius dėl įvairių asmeninių vertybių ir su jomis
susijusiu mankštinimusi savarankiškai 2—3 kartus per savaitę laisvalaikiu. Pastebėta, kad kūno kultūros mokytojos
dažniau nei jų kolegos vyrai sportuoja dėl fi zinės sveikatos ir dėl kūno įvaizdžio. Kūno kultūros mokytojai (vyrai)
dažniau nei jų kolegės atsisako sportinės veiklos dėl ligos ir laiko stokos, o moterų daugiau mankštinasi kasdien
savarankiškai.

Raktažodžiai: kūno kultūros mokytojų saviugda laisvalaikiu, kūno kultūros mokytojų pavyzdys, fizinio aktyvumo motyvai, fizinio aktyvumo formos.

Downloads

Download data is not yet available.

Downloads

Published

2018-10-31

How to Cite

Kardelienė, L., Masiliauskas, D., Kardelis, K., & Trinkūnienė, L. (2018). Kūno kultūros mokytojų saviugda: fizinio aktyvumo motyvai ir formos laisvalaikiu. Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 2(73). https://doi.org/10.33607/bjshs.v2i73.435

Issue

Section

Social Sciences in Sport