Socialinės aplinkos veiksniai, turintys įtakos jaunųjų lengvaatlečių sporto pratyboms ir varžyboms

Abstract

Šiuolaikinė socialinė sporto problema yra mažėjantis mokinių, norinčių kultivuoti lengvąją atletiką, skaičius. Šiai
situacijai įtakos gali turėti individualūs gebėjimai, saviraiškos galimybės, amžius, socialinė ugdomoji aplinka, tėvų
pritarimas ir skatinimas, sporto materialinė bazė ir kiti veiksniai. Tikėtina, kad socialinė aplinka — teigiamas tėvų
požiūris į sportinę veiklą, materialinė bazė, sportavimo ir mokymosi suderinimas — skatina jaunuosius lengvaatlečius
treniruotis, tobulinti sportinius gebėjimus.
Tyrimo tikslas — nustatyti ir palyginti jaunučių ir jaunių socialinės aplinkos veiksnius, turinčius įtakos Lietuvos
lengvaatlečių sporto pratyboms ir varžyboms.
Anketinė apklausa buvo atliekama po pratybų ir varžybų, iš anksto susitarus su treneriais, dalyvaujant tyrėjui. Tiria-
mąją imtį sudarė 367 13—17 metų lengvaatlečiai — 179 merginos ir 188 vaikinai, parinkti serijiniu būdu.
Nustatytas teigiamas tėvų požiūris į lengvosios atletikos pratybas: 71% tėvų tiki, kad jų vaikai gali pasiekti gerų
sportinių rezultatų, 67% tėvų džiaugiasi, nes jų vaikai turiningai leidžia laisvalaikį, 54% nori, kad vaikų sportiniai
rezultatai būtų geresni.
Tik 32% apklaustų lengvaatlečių tenkina Lietuvos sporto bazių būklė ir kokybė, 53% tenkina iš dalies. Jaunučius
statistiškai patikimai (p < 0,001) daugiau tenkina sporto bazių būklė ir kokybė, lyginant su jauniais.
Lietuvos jaunučių ir jaunių sportinis stažas dažniausiai svyruoja nuo vienerių iki ketverių metų (13—24% tiriamųjų).
Tai rodo, kad dauguma jų pradeda sportuoti būdami dešimties metų amžiaus. Dėsninga, kad vienerių ir trejų metų
sportinį stažą turi jaunučiai, o ketverių ir daugiau — jauniai (p < 0,001).
Dauguma jaunųjų lengvaatlečių (54% tiriamųjų) geba suderinti mokymąsi ir sportinę veiklą.

Raktažodžiai: socialinė aplinka, lengvoji atletika, lengvaatlečiai.