Atsigavimo priemonių poveikis blauzdos raumenų funkcinei būklei ir kraujotakai po statinio fizinio krūvio

Abstract

Sportininko organizmo darbingumą ir atsigavimą po sekinamų fi zinių krūvių lemia daugelis veiksnių, iš jų ypač
reikšminga raumenų kraujotakos kaita. Nuo fi ziologinių reguliavimo mechanizmų ir jų tarpusavio sąveikos priklauso
galutinis rezultatas — kraujotakos intensyvumas, todėl siūlomi įvairūs organizmo kraujotakos aktyvinimo būdai, tarp
jų papildomos atsigavimo priemonės. Tyrimo tikslas — išanalizuoti atsigavimo priemonių — pasyviojo poilsio (PP),
griaučių raumenų elektrostimuliacijos (RES), pasyvaus pėdų lenkimo ir tiesimo (PPL) — poveikį funkcinei raumenų
būklei ir kraujotakai po statinio fi zinio krūvio.
Buvo tiriami 22 prisitaikę prie ištvermės krūvių sportininkai. Arterinei kraujotakai ramybės sąlygomis registruoti
naudota venų okliuzinė pletizmografi ja, pėdos lenkiamųjų raumenų jėgai matuoti — dinamometrija. Išmatavus mak-
simaliąją valingą jėgą, tiriamieji atliko du lokalius statinius fi zinius krūvius (pasipriešinimas — 75% maksimaliosios
valingos jėgos) iki visiško nuovargio. Po pirmo ir antro statinio krūvio praėjus 305 s, buvo registruojama arterinės
kraujotakos kaita blauzdos raumenyse. Tarp abiejų fi zinių krūvių daroma 20 min pertrauka. Po pirmo statinio krūvio
užregistravus kraujotakos rodiklius, buvo taikomos trys atsigavimo priemonės: PP, RES, PPL.
Tyrimo rezultatai parodė, kad prieš statinį fi zinį krūvį pasyvaus poilsio grupės sportininkų arterinė kraujotaka buvo
2,7 ± 0,2 ml / min / 100 ml, tuojau pat po krūvio padidėjo 52,4 ± 3,3 ml / min / 100 ml (p < 0,001), praėjus 305 s po
krūvio ir po PP — 4,0 ± 0,3 ml / min / 100 ml (p < 0,05). Prieš statinį fi zinį krūvį elektrostimuliacijos grupės sporti-
ninkų arterinė kraujotaka buvo 2,6 ± 0,2 ml / min / 100 ml, tuojau pat po krūvio padidėjo 55,8 ± 3,4 ml / min / 100 ml
(p < 0,001), praėjus 305 s po krūvio ir po RES — 3,3 ± 0,3 ml / min / 100 ml (p > 0,05). Prieš statinį fi zinį krūvį pasy-
vaus pėdų lenkimo ir tiesimo grupės tiriamųjų arterinė kraujotaka buvo 2,8 ± 0,2 ml / min / 100 ml, tuojau pat po krū-
vio padidėjo 51,3 ± 2,7 ml / min / 100 ml (p < 0,001), praėjus 305 s po krūvio ir po PPL — 3,1 ± 0,3 ml / min / 100 ml
(p > 0,05). RES ir PPL po fi zinio krūvio teigiamai veikė arterinės kraujotakos intensyvumą ir kraujotakos grįžimą į
pradinį lygį. Atlikus RES, pėdos lenkiamųjų raumenų darbingumas padidėjo 0,2%, po PPL — 8,2%, po PP sumažėjo
8,2%. Po antro statinio fi zinio krūvio kraujotakos kaita buvo tokia pat kaip ir po pirmo.
Apibendrinant galima teigti, kad tokios papildomos atsigavimo priemonės kaip pasyvus pėdų lenkimas ir tiesimas,
raumenų ektrostimuliacija po statinio fi zinio krūvio paspartina pėdos lenkiamųjų raumenų darbingumo atsigavimą.
Tiek raumenų elektrostimuliacija, tiek pasyvūs pėdų judesiai organizmo atsigavimo laikotarpiu padidina arterinės
kraujotakos intensyvumą ir ji greičiau grįžta į pradinį lygį.

Raktažodžiai: raumenų darbingumas, raumenų kraujotaka, atsigavimo priemonės.