Naujojo mokslo — sudėtingųjų dinaminių sistemų — tyrimo paradigma: nuo biologijos iki teisės

Abstract

Straipsnio tikslas — apžvelgti naujojo mokslo — sudėtingųjų dinaminių sistemų — tyrimo paradigmos privalumus ir
trūkumus biologijos ir socialinių mokslų srityje (akcentuojant teisę). Šių dienų pasaulyje vyksta mokslo paradigmos
kaita. Vyksta pasaulėžiūrų sankirtis. Dabar naujasis mokslas verčia senąjį mokslą. Viena iš didžiausių senojo mokslo
klaidų yra ta, kad išskyrė griežtas ribas tarp mokslų. Todėl atsirado labai daug atskirų mokslo „specialistų“ ir mažai
besuprantančių, kas yra mokslas iš tikrųjų. Kovoja, nors tai dažnai sunkiai įžvelgiama, senasis deterministinis ir
mechanistinis mąstymas, pagrįstas visiško aiškumo ir objektyvumo siekiu, su naujuoju — sudėtingųjų (kompleksinių)
dinaminių sistemų paradigma, kuri nesuabsoliutina pažinimo galimybių ir vis labiau supranta, kad kiekvienas paži-
nimas priklauso ne tik nuo subjekto silpnybių, bet ir nuo objekto sudėtingumo, kaitos, t. y. negalimumo iš principo jį
tiksliai pažinti, ištirti, suprasti. Kas laimi šiuo metu? Nėra abejonės, kad senasis, labiau patyręs ir daugiau „užtarėjų“
turintis mokslas. Tačiau pergalė yra gana trapi, nes įvairių mokslų lyderiai vis drąsiau kelia senojo mokslo trūkumus
ir rodo naujojo privalumus.

Raktažodžiai: sudėtingosios dinaminės sistemos, chaosas, mokslo paradigma.