Plaukimo greičio, kojų lenkimo ir tiesimo ryšys plaukiant krūtine

Authors

  • Danguolė Satkunskienė
  • Milda Bilinauskaitė
  • Valentina Skyrienė

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti kojų lenkimo ir tiesimo poveikį plaukimo greičiui ir pagreičiui plaukiant krūtine.
Buvo tiriami du 15—16 m. plaukikai, turintys II plaukimo kategoriją, ir trys 17—20 m. Lietuvos ar Tarptautinio
plaukimo meistrai. 25 m ilgio baseine tiriamieji plaukė 100 m krūtine varžybiniu greičiu, startuodami vandenyje.
Kiekviename 25 m ruože rankiniu laikmačiu buvo registruojama 10 m plaukimo trukmė. Viso nuotolio metu plau-
kikai 25 Hz vaizdo kameromis buvo fi lmuojami virš vandens ir po juo. Nufi lmuotas vaizdas perkeltas į personalinį
kompiuterį ir apdorotas naudojant SIMI MOTION programą bei 50 Hz vaizdo grotuvą. Išanalizuotos dvi plaukimo
ciklo momentinio greičio kreivės dalys: greičio didėjimo fazė A, kai varomoji jėga sukuriama tiesiant kojas, ir greičio
mažėjimo fazė D, kai lenkiamos kojos ir tiesiamos rankos. Nustatytos plaukiko kūno taškų koordinatės ir poslinkiai
ciklo metu, apskaičiuoti momentiniai plaukimo greičiai, pagreičiai, A ir D fazių trukmė, klubų ir kelių sąnarių kampai
ciklo pradžioje ir pabaigoje.
Nustatyta, kad atsispyrimo kojomis trukmė ir kūno poslinkis A fazėje buvo dvigubai trumpesni už kojų lenkimo
trukmę ir poslinkį D fazėje. A fazėje sukurtas teigiamas pagreitis 1,5 karto didesnis už D fazės neigiamą pagreitį.
Maksimalusis momentinis greitis A fazėje (sukurtas kojomis) buvo mažesnis už maksimalųjį momentinį greitį D fazėje
(sukurtą rankomis). A fazėje vidutinis kelio lenkimo kampas (kampas tarp šlaunies ir blauzdos) siekė 28,75 ± 7,73º,
klubo lenkimo kampas (kampas tarp šlaunies ir horizontalės) — 67,45 ± 5,34º, D fazėje — atitinkamai 43,24 ± 9,54º
ir 59,37 ± 5,48º. Atsispyrimo pradžioje labiau sulenkus kojas per kelio sąnarį, buvo pasiektas didesnis poslinkis,
maksimalusis greitis, pailgėjo atsispyrimo trukmė A fazėje. Klubo lenkimo kampas atsispyrimo pradžioje vidutiniš-
kai koreliavo su maksimaliojo greičio reikšme atsispyrimo pabaigoje. Teigiamas vidutinio stiprumo ryšys buvo tarp
plaukimo greičio ir didžiausio greičio, išugdyto rankų užgriebio metu, rodiklių D fazės pradžioje. Plaukimo greitis
turėjo neigiamą vidutinio stiprumo ryšį su D fazės trukme, neigiamą mažo stiprumo ryšį su greičio pokyčiu ir klubo
lenkimo kampu šioje fazėje. Nustatytas vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp plaukimo tempo ir D fazės trukmės,
greičio pokyčio, pagreičio ir klubų lenkimo kampo šios fazės metu. Pastebėtas teigiamas ryšys tarp grybšnio ilgio ir
poslinkio bei klubų lenkimo kampo D fazėje.
Vidutinį plaukimo greitį labiau veikė klubų lenkimo kampas greičio mažėjimo fazės pabaigoje. Greičiau plaukė tie
plaukikai, kurie kojas per klubų sąnarius lenkė mažesniu kampu. Norint sumažinti greičio pokytį ciklo metu, būtina
mažinti kojų lenkimo trukmę. Atsispyrimo pradžioje labiau sulenkus kojas per kelius, daugiau pasilenkiama, maksi-
malusis greitis pasiekiamas kojų tiesimo pabaigoje, padidėja atsispyrimo trukmė.

Raktažodžiai: plaukimas krūtine, technikos analizė, plaukimo greitis.

Downloads

Published

2009-12-29

Issue

Section

Biomechanics

How to Cite

Plaukimo greičio, kojų lenkimo ir tiesimo ryšys plaukiant krūtine. (2009). Baltic Journal of Sport and Health Sciences, 4(75). https://doi.org/10.33607/bjshs.v4i75.411