Vienkartinių dinaminių ir izometrinių pratybų poveikis keturgalvio šlaunies raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo savybėms

Abstract

Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip dėl vienkartinių izometrinių ir dinaminių pratybų, skirtų staigiajai jėgai lavinti,
kinta kojų raumenų valingo ir nevalingo susitraukimo savybės, raumenų atsparumas nuovargiui. Tiriamąją imtį sudarė
16 nesportuojančių suaugusių vyrų. Per izometrines staigiosios jėgos ugdymo pratybas buvo prašoma per 5 sekundes
5 kartus pasiekti didžiausią valingąją jėgą, paskui visiškai atpalaiduoti raumenį. Po šio krūvio buvo daroma 5 min
pertrauka ir serija kartojama iš naujo. Iš viso buvo atliekama 12 tokių krūvio serijų.
Per dinamines staigiosios jėgos pratybas tiriamieji mynė veloergometrą. Mechaninis veloergometro priešinimasis
sudarė 7,5% tiriamojo kūno masės. Pratybų metu tiriamieji turėjo pasiekti maksimalų mynimo dažnumą, po kurio
buvo staigiai padidinamas pasipriešinimas. Atsiradus pasipriešinimui, tiriamieji turėjo stengtis 5 sekundes išlaikyti
pasiektą maksimalų mynimo dažnumą. Tada buvo daroma 5 min pertrauka, ir tai sudarė vieną krūvio seriją. Iš viso
buvo atliekama 12 tokių serijų.
Valingo ir nevalingo raumenų susitraukimo savybės buvo nustatomos tiriamiesiems sėdint specialioje kėdėje. Ties
apatiniu dešinės kojos blauzdos trečdaliu buvo užjuosiamas diržas, per traukę sujungtas su metaliniu žiedu, ant kurio
užklijuotas tenzodaviklis. Nuo keturgalvio šlaunies raumens susitraukimo jėgos priklausydavo metalinio žiedo defor-
macija, kurią tenzodaviklis paversdavo elektros signalu. Šio signalo kitimo dydis buvo tiesiog proporcingas metalinį
žiedą deformuojančios jėgos dydžiui. Signalas iš tenzodaviklio buvo perduodamas į stiprintuvą, paskui per plokštę
„Analogas—kodas“ — į personalinį kompiuterį. Buvo matuojama susitraukimo jėga, sukelta stimuliuojant raumenį
1, 10, 20 ir 50 Hz dažnumu, ir maksimali valingoji jėga.
Naudojant tiesioginę elektrostimuliaciją, ant keturgalvio šlaunies raumens distalinio ir proksimalinio trečdalių buvo
dedami paviršiniai 9 × 18 cm metaliniai elektrodai. Elektrodai buvo sujungiami su elektrostimuliatoriumi, įmontuotu
į elektromiografą „Medicor MG440“. Raumuo buvo dirginamas stačiakampės formos elektriniu impulsu arba jų
serija. Elektrostimuliatoriaus siunčiamų dirgiklių (impulsų serijos) dažnumas ir keturgalvio šlaunies raumens su-
sitraukimo jėga buvo registruojami IBM tipo personaliniame kompiuteryje (CPU i486-33MHz, RAM 8M) „Stimula
Lab“ programa (programos kūrėjas E. Povilonis, 1994).
Tyrimo duomenys parodė, kad po dinaminių ir izometrinių pratybų raumenų susitraukimo (Ct) ir atsipalaidavimo (Rt)
savybės statistiškai patikimai nepakito (p > 0,05), stimuliuojant raumenį P 1, P 20, P 50 Hz dažniu. Abiem tyrimo
atvejais pasireiškė mažų dažnių nuovargis. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausi keturgalvio šlaunies raumens su-
sitraukimo ir atsipalaidavimo savybių pokyčiai pastebimi po dinaminių staigiosios jėgos ugdymo pratybų. Dinaminės
pratybos sukelia didesnį raumenų nuovargį, negu staigiosios jėgos lavinimo izometrinės pratybos.

Raktažodžiai: staigioji jėga, izometrinės pratybos, dinaminės pratybos, raumenų nuovargis.