Kojų raumenų adaptacija taikant skirtingų strategijų jėgos krūvius

Abstract

Kūno rengybos specialistai dažnai taiko 10 serijų metodiką (viena raumenų grupė treniruojama tiktai kartą per savaitę
atliekant vieną pratimą 10 serijų po 10 kartojimų), tačiau šios metodikos veiksmingumas moksliniais eksperimentais
mažai pagrįstas. Taigi tyrimo tikslas — nustatyti keturgalvio šlaunies raumens storio ir kojų raumenų jėgos pokytį
po septynių savaičių trukmės pratybų, atliktų taikant skirtingas jėgos lavinimo metodikas. Buvo kelta hipotezė, kad
dažni mažos apimties jėgos ugdymo krūviai yra veiksmingesni nei reti didelės apimties. Pastarieji, būdami ne tokie
intensyvūs, mažiau aktyvuoja nervinius ir hormoninius mechanizmus, nuo kurių ypač priklauso raumenų jėgos ir
masės didėjimas.
Buvo tiriama 14 fi ziškai aktyvių vyrų, kurių amžius — 23,3 ± 5,2 m., ūgis — 181,7 ± 5,1 cm, svoris — 77,7 ± 11,1 kg.
Prieš eksperimentą tiriamieji treniruokliu atliko spaudimo kojomis testą, po kurio pagal gautus rezultatus buvo su-
skirstyti į dvi grupes: pirmą eksperimentinę (E 1 — atliko dažnus, mažos apimties krūvius) ir antrą eksperimentinę
(E 2 — atliko retus didelės apimties krūvius). Eksperimentas truko 7 savaites. Kiekvieną savaitę tiriamieji turėjo po
trejas pratybas. Abi eksperimentinės grupės vienodai treniravo visus kūno, išskyrus  kojų raumenis. E 1 tiriamieji
treniruokliu spaudė svorį kojomis 3 kartus per savaitę po 3, 3 ir 4  serijas po 10 kartojimų. E 2 tiriamieji spaudė svorį
kojomis vieną kartą per savaitę 10 serijų po 10 kartojimų. Matuoti rodikliai prieš eksperimentą ir po jo: keturgalvio
šlaunies raumens storis (ultragarsu), izometrinė maksimalioji valinga ir 100 Hz elektrostimuliacijos sukelta jėga, per
kelio sąnarį esant 70º kampui (0º — koja visiškai ištiesta), izokinetinė koncentrinė jėga — 30º / s ir 300º / s greičiu,
maksimalioji kojų raumenų jėga — spaudžiant svorį treniruokliu, kūno svoris, riebalų procentas, apskaičiuotas kūno
masės indeksas.
Po septynių savaičių jėgos krūvių E 1 grupės tiriamųjų keturgalvio šlaunies raumens storis padidėjo 10,6 ± 9,5%
(p < 0,05), E 2 — 12,6 ± 11,3% (p < 0,05) (p > 0,05, lyginant E 1 ir E 2 rodiklius). Eksperimento metu labiausiai
padidėjo maksimalioji kojų raumenų jėga spaudžiant svorį treniruokliu: 17,7 ± 11,2% (p < 0,05) E 1 ir 19,2 ± 12,3%
(p < 0,05) E 2 grupėje (p > 0,05, lyginant E 1 ir E 2 rodiklius). Tuo tarpu izometrinė maksimalioji valinga ir 100 Hz
elektrostimuliacijos sukelta jėga bei izokinetinės koncentrinės jėgos momentas statistiškai reikšmingai nepasikeitė ir  
nepriklausė nuo taikytos krūvių  išdėstymo strategijos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad motorinės sistemos adaptacija yra labai specifi nė. Reti didelės apimties ir dažni mažos
apimties septynių savaičių trukmės raumenų jėgos lavinimo krūviai labai padidino keturgalvio šlaunies raumens storį
ir maksimaliąją kojų raumenų jėgą spaudžiant svorį treniruokliu, tačiau mažai keitė izometrinę bei izokinetinę jėgą.
Taikant skirtingą jėgos ugdymo metodiką, aktyvuojami ne tie patys adaptacijos mechanizmai, tačiau buvo sukeltas
labai panašus adaptacijos efektas.

Raktažodžiai: 10 serijų metodas, keturgalvio šlaunies raumens storis, izometrinė jėga, izokinetinė jėga, elektrostimuliacija.