AR PAKARTOTAS FIZINIS KRŪVIS PANAŠIAI VEIKIA VYRŲ IR MOTERŲ MOTORINĘ SISTEMĄ?
Abstract
Tyrimo tikslas — nustatyti, ar nervų ir raumenų nuovargis bei atsigavimas priklauso nuo lyties po pakartoto maksi-
malaus intensyvumo ekscentrinio-koncentrinio fi zinio krūvio?
Tyrimo objektas — sveiki fi ziškai aktyvūs, laisvai sutikę dalyvauti tyrime 21 ± 2 metų vyrai (n = 9, ūgis — 182 ± 6 cm,
svoris — 82,6 ± 10 kg) ir 22 ± 4 metų moterys (n = 9, ūgis — 167 ± 5 cm, svoris — 62,6 ± 5 kg).
Buvo registruojami netiesioginiai raumenų pažeidos rodikliai: prieš krūvį, praėjus 10, 60 min, 24 ir 48 h po jo —
valingų (maksimalioji valinga jėga (MVJ)) ir nevalingų (20 ir 100 Hz elektrostimuliacija sukelta) keturgalvio šlaunies
raumens susitraukimų jėga, raumeniui esant ilgam (IR) ir trumpam (TR) (kai kelio sulenkimo kampas — 90° ir 60°).
Pagal 20 / 100 Hz santykį vertinamas mažų dažnių nuovargis (MDN), matuojamas šuolio aukštis (h) iš fi ksuotos
padėties, nustatomas kreatinkinazės aktyvumas prieš krūvį, praėjus 24 ir 48 h po jo, vertinamas subjektyvus raume-
nų skausmas po krūvio praėjus 12, 24 ir 48 h. Fizinis krūvis — 100 šuolių kas 20 s nušokant nuo 40 cm pakylos ir
pritūpus 90° kampu pašokant maksimaliai aukštyn. Krūvio metu buvo registruojamas kelio sulenkimo kampas (KSK).
Tiriamieji atliko du krūvius. Pertrauka tarp krūvių — dvi savaitės. Pateikti pakartotų pratybų duomenys.
Po pakartoto fizinio krūvio dauguma vyrų ir moterų nuovargio indeksai iš esmės nesiskyrė (p > 0,05), lyginant
su reikšmėmis prieš krūvį: esant IR, vyrų MVJ sudarė 76,2 ± 9,3%, TR — 76,2 ± 11,1%, moterų — 77,4 ± 5,9% ir
80,2 ± 11,0%; šuolio aukštis — vyrų buvo 94,4 ± 5,6%, moterų — 89,4 ± 4,0%, išskyrus MDN, kuris moterų raumenyse
po krūvio, esant IR, buvo mažesnis (p < 0,05). Po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas, skirtingai nei
vyrų, reikšmingai nepadidėjo (p > 0,05). Abiejų tirtų grupių subjektyvus raumenų skausmas buvo panašus (p > 0,05).
Valingų ir nevalingų raumenų susitraukimo jėgos kitimas atsigavimo metu nuo lyties nepriklausė.
Pakartojus raumenų pažeidą sukeliantį fi zinį krūvį moterų raumenyse pasireiškė mažesnis mažų dažnių nuovargis
raumeniui esant ilgam; po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas mažesnis nei vyrų; subjektyvus raumenų
skausmas ir motorinės sistemos atsigavimo greitis po pakartoto krūvio lyties požiūriu yra panašus.
malaus intensyvumo ekscentrinio-koncentrinio fi zinio krūvio?
Tyrimo objektas — sveiki fi ziškai aktyvūs, laisvai sutikę dalyvauti tyrime 21 ± 2 metų vyrai (n = 9, ūgis — 182 ± 6 cm,
svoris — 82,6 ± 10 kg) ir 22 ± 4 metų moterys (n = 9, ūgis — 167 ± 5 cm, svoris — 62,6 ± 5 kg).
Buvo registruojami netiesioginiai raumenų pažeidos rodikliai: prieš krūvį, praėjus 10, 60 min, 24 ir 48 h po jo —
valingų (maksimalioji valinga jėga (MVJ)) ir nevalingų (20 ir 100 Hz elektrostimuliacija sukelta) keturgalvio šlaunies
raumens susitraukimų jėga, raumeniui esant ilgam (IR) ir trumpam (TR) (kai kelio sulenkimo kampas — 90° ir 60°).
Pagal 20 / 100 Hz santykį vertinamas mažų dažnių nuovargis (MDN), matuojamas šuolio aukštis (h) iš fi ksuotos
padėties, nustatomas kreatinkinazės aktyvumas prieš krūvį, praėjus 24 ir 48 h po jo, vertinamas subjektyvus raume-
nų skausmas po krūvio praėjus 12, 24 ir 48 h. Fizinis krūvis — 100 šuolių kas 20 s nušokant nuo 40 cm pakylos ir
pritūpus 90° kampu pašokant maksimaliai aukštyn. Krūvio metu buvo registruojamas kelio sulenkimo kampas (KSK).
Tiriamieji atliko du krūvius. Pertrauka tarp krūvių — dvi savaitės. Pateikti pakartotų pratybų duomenys.
Po pakartoto fizinio krūvio dauguma vyrų ir moterų nuovargio indeksai iš esmės nesiskyrė (p > 0,05), lyginant
su reikšmėmis prieš krūvį: esant IR, vyrų MVJ sudarė 76,2 ± 9,3%, TR — 76,2 ± 11,1%, moterų — 77,4 ± 5,9% ir
80,2 ± 11,0%; šuolio aukštis — vyrų buvo 94,4 ± 5,6%, moterų — 89,4 ± 4,0%, išskyrus MDN, kuris moterų raumenyse
po krūvio, esant IR, buvo mažesnis (p < 0,05). Po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas, skirtingai nei
vyrų, reikšmingai nepadidėjo (p > 0,05). Abiejų tirtų grupių subjektyvus raumenų skausmas buvo panašus (p > 0,05).
Valingų ir nevalingų raumenų susitraukimo jėgos kitimas atsigavimo metu nuo lyties nepriklausė.
Pakartojus raumenų pažeidą sukeliantį fi zinį krūvį moterų raumenyse pasireiškė mažesnis mažų dažnių nuovargis
raumeniui esant ilgam; po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas mažesnis nei vyrų; subjektyvus raumenų
skausmas ir motorinės sistemos atsigavimo greitis po pakartoto krūvio lyties požiūriu yra panašus.
Full Text:
PDFDOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i76.393