Sportinių žaidimų ir ciklinių sporto šakų pratybų poveikis 11—14 metų berniukų funkciniam parengtumui

Abstract

11—14 metų amžíaus tarpsniu organizmas labai jautrus išorės poveikiams, todėl šio amžiaus sportuojančių berniukų
tyrimai yra reikalingi ir gali atskleisti sudėtingą įgimtų bei įgyjamų (endogeninių ir egzogeninių) veiksnių ryšį. Ty-
rimo tikslas — palyginti iš dalies reglamentuoto fi zinio krūvio, kuris būdingas sportinių žaidimų veiklai, ir griežtai
reglamentuoto fi zinio krūvio, vyraujančio ciklinių sporto šakų pratybose, poveikį vaikų funkciniam parengtumui.
Tyriamųjų kontingentą sudarė 257 11—14 m. amžiaus berniukai. Visi tiriamieji suskirstyti į tris grupes: nesportuo-
jančius, kultivuojančius ciklines sporto šakas ir sportinius žaidimus. Vertinome kūno masės komponentus (KMK),
centrinės nervų sistemos (CNS), raumenų bei širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) funkcinių rodiklių kaitos ypatybes.
Tyrimo metu taikyti šie metodai: kūno masės komponentų  nustatymas, tepingo testas, Rufjė fi zinio krūvio mėginys,
vertikalaus šuolio testas, 30 s vertikalaus šuoliavimo testas, arterinio kraujospūdžio matavimas, elektrokardiografi ja,
dinamometrija.
Tyrimai tarp grupių neatskleidė didelio ciklinių sporto šakų ir sportinių žaidimų pratybų poveikio 11–14 m. berniukų
CNS darbingumo ir funkcinės būklės rodikliams. Stebint motorinės sistemos rezultatus nustatyta, kad visų amžiaus
grupių sportuojančiųjų rezultatai buvo geresni už nesportuojančiųjų: 13 m. grupėje geriausių rezultatų pasiekė žai-
dėjai, o 14 m. — ciklinių šakų sportininkai. Atliekant dinamometrinius matavimus nustatyta, kad ciklinių šakų spor-
tininkų raumenų jėga yra didesnė už nesportuojančiųjų ir žaidėjų. Tai rodo, kad bet kokie fi ziniai krūviai (iš dalies ar
griežtai reglamentuoti) teigiamai veikia sparčiai besivystantį organizmą, lemia sportinius rezultatus. Vertinant širdies
susitraukimų dažnio (ŠSD) reikšmes nustatyta, kad mažiausios jos buvo žaidėjų, ypač 13 m. grupėje, ir reikšmingai
skyrėsi nuo nesportuojančiųjų ir ciklinių šakų sportininkų.
Išvados: 1) fi zinių krūvių pobūdis reikšmingai veikia vaikų raumenų darbingumo rodiklių gerėjimo tempus: 11—14 m.
amžiaus tarpsniu raumenų jėgos rodikliai sparčiau didėjo besitreniruojančių ciklinių sporto šakų grupių nei žaidėjų
ar nesportuojančiųjų; 2) reguliarūs fi ziniai krūviai gerina ŠKS funkcionalumą, 13 m. amžiaus tarpsniu geresniais
ŠKS funkciniais rodikliais išsiskiria žaidėjai.

Raktažodžiai: sportiniai žaidimai, cikliniai pratimai, širdies ir kraujagyslių sistema, centrinė nervų sistema.