Ugdymo poveikis priešmokyklinio amžiaus vaikų rankų koordinacijos rezultatų kaitai

Abstract

Tyrimo tikslas — ištirti 5—7 metų vaikų rankų koordinacijos rezultatų kaitą optimizuojant fi zinio brandinimo mo-
kyklai procesą.
Naudoti šie tyrimo metodai: ugdomasis eksperimentas, testavimas, pedagoginis stebėjimas ir matematinė statistinė
analizė. Ugdomasis eksperimentas vyko 20 mėnesių. Buvo tiriama 120 vaikų iš Klaipėdos miesto vaikų lopšelių-dar-
želių. Eksperimentinėje (E) grupėje vaikai buvo ugdomi pagal mūsų sukurtą fi zinio brandinimo mokyklai programą.
Pirštų, plaštakos ir visos rankos lavinimo pratimai, žaidimai su kamuoliais buvo įtraukti į rytinės mankštos ir kūno
kultūros pratybų pratimų kompleksus. Kontrolinė (K) grupė dirbo pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos
patvirtintą „Vėrinėlio“ programą. Atlikti trys tyrimai. Vaikai turėjo atlikti penkias užduotis su teniso kamuoliu ir tris
pirštų lietimo užduotis, vertinančias akių, rankų judesių koordinaciją ir rankų, plaštakų, pirštų judesių tikslumą.
Pirmo tyrimo metu E ir K grupės tiriamųjų rankų koordinacijos rezultatai buvo labai panašūs. Per aštuonis mėnesius
trukusį kryptingą ir tikslingą rankų koordinacijos lavinimą tarp pirmo ir antro tyrimo nustatyti E grupės mergaičių
statistiškai patikimai (p < 0,05—0,001) ryškesni septynių, E grupės berniukų — aštuonių užduočių (p < 0,05—0,001)
rezultatų poslinkiai. Tuo tarpu K grupės mergaičių — vienos užduoties pagerėjo (p < 0,01), o berniukų — vienos užduo-
ties pagerėjo (p < 0,05), kitos — pablogėjo (p < 0,05). Antro tyrimo septynių užduočių (p < 0,01—0,001) rezultatų
aritmetiniai vidurkiai E mergaičių ir berniukų grupėse buvo statistiškai patikimai geresni nei K grupės mergaičių ir
berniukų. Per likusius dvylika mėnesių (tarp antro ir trečio tyrimo) visų grupių vaikų rankų koordinacija pagerėjo,
tačiau E grupės mergaičių vidutiniai rezultatai statistiškai patikimai (p < 0,01—0,001) išaugo penkių, o berniukų — keturių
užduočių (p < 0,05—0,001), K mergaičių grupėje — keturių (p < 0,05), berniukų — penkių užduočių (p < 0,05—0,001).
E grupės vaikai kur kas geriau gaudė kamuoliuką, taikliau metė į taikinį, koordinavo pirštų galiukų lytėjimą užmerk-
tomis ir atmerktomis akimis. Trečio tyrimo metu E grupės mergaitės buvo statistiškai patikimai pranašesnės
atlikdamos septynias (p < 0,01—0,001), o berniukai šešias (p < 0,01—0,001) užduotis, lyginat su K grupe. Visų
tyrimų metu nustatyta didelė individualių rankų koordinacijos rezultatų sklaida.
Mūsų tyrimo rezultatai panašūs kaip ir kitų vaikų koordinaciją tyrusių mokslininkų (Durandt, 1985; Adaškevičienė,
1993; Михайлова, 1993; Лагутин, Амаръян, 2002; Dankert et al., 2003; Sugden, Chambers, 2003). Jie patvirtina
teiginius, kad rengiant vaikus mokyklai tikslinga naudoti gana sudėtingus rankų koordinacijos pratimus, kuriems
atlikti būtina sąmoninga jutimų integracija ir suvokimo kontrolė. Ugdomojo eksperimento rezultatai rodo, kad sis-
temingai ir tikslingai atliekami rankų, riešo ir pirštų lavinimo žaidimų pratimai, žaidimai su kamuoliu gerina rankų
koordinacijos kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

Raktažodžiai: rankų koordinacija, Bruininks-Oseretsky motorinių įgūdžių testai, 5—7 metų vaikų fizinio brandinimo mokyklai programa.