Jaunųjų krepšininkų daugiamečio (10—17 metų) atletinio ir techninio parengtumo rodikliai

Abstract

Tyrimu siekta nustatyti, įvertinti ir sudaryti 10—17 m. jaunųjų krepšininkų atletinio bei techninio parengtumo ranginę
skalę.
Tiriamąją imtį sudarė 673 jaunieji 10—17 m. Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos krepšininkai iš 8 skirtingo amžiaus
grupių: 10 m. (n = 58), 11 m. (n = 116), 12 m. (n = 89), 13 m. (n = 124), 14 m. (n = 117), 15 m. (n = 88), 16 m.
(n = 44), 17 m. (n = 37). Tyrimas buvo atliekamas 2004—2006 m. povaržybiniu laikotarpiu.
Taikytas testavimo metodas, kuriuo buvo vertinamas 10—17 m. jaunųjų krepšininkų atletinis (lokomocinis greitumas,
greitumo jėga, koordinaciniai gebėjimai) ir techninis (kamuolio varymo ir judėjimo ginantis įgūdžių kokybė, metimų
į krepšį iš skirtingų aikštės vietų tikslumas esant intensyviam fi ziniam krūviui ir 30 baudos metimų tikslumas nesant
intensyviam fi ziniam krūviui) parengtumas.
Skaičiuotas aritmetinis rezultatų vidurkis ( x ), vidutinis standartinis nuokrypis (SD), vidurkių skirtumo reikšmingumas
pagal Stjudento t (Student t) nepriklausomų imčių kriterijų. Skirtumas su galima mažesne nei 0,05 paklaida buvo
vertinamas kaip statistiškai patikimas (p < 0,05). Taip pat buvo naudojama „SPSS 12.0 for Windows“ programa,
kuria sudarėme atletinio ir techninio parengtumo rangines skales (puikiai 80—100%; labai gerai 60—79%; gerai
40—59%; vidutiniškai 20—39%; nepakankamai 0—19%).
Išskirtini mūsų tirtų skirtingų amžiaus grupių jaunųjų krepšininkų ūgio rodiklių skirtumai: 13-ais (5,1%; p < 0,05,
lyginant su dvylikmečiais) ir 15-ais metais (5,2%; p < 0,05, lyginant su keturiolikmečiais). Kūno masės rodiklių
skirtumai nustatyti lyginant vienuolikmečius su dešimtmečiais (p < 0,05; 13,8%) ir penkiolikmečius su keturiolik-
mečiais (p < 0,05; 13,2%).  Kūno masė kiekvienais metais kito statistiškai reikšmingai (p < 0,05): labiausiai kito
vienuolikmečių ir penkiolikmečių — atitinkamai padidėjo 13,8 ir 13,2%, lyginant su ankstesniais metais. Nevieno-
dus skirtingų tiriamųjų ūgio ir kūno masės skirtumus tarp 11 ir 12 metų krepšininkų galėjo lemti prepubertetinio ir
pubertetinio laikotarpio sandūra.
Kojų raumenų galingumas — skirtingai nei ūgis ir kūno masė — labiausiai padidėjo dvylikmečių (pubertetinio
laikotarpio pradžioje: šuolio į aukštį iš vietos be rankų mosto padidėjo 12% — p < 0,05, lyginant su vienuolikme-
čiais). Lokomocinio greitumo rodikliai (20 m bėgimas iš aukšto starto) kaip ir kojų raumenų galingumas, atliekant
specifi nio pobūdžio veiksmus (šuolį aukštį su rankų mostu) labiausiai pakito penkiolikmečių — atitinkamai 6,1% ir
11,1% (statistiškai reikšmingai, lyginant su keturiolikmečiais). Metais vėliau — šešiolikmečių smarkiai (p < 0,05)
pagerėjo koordinaciniai gebėjimai — 22,7% (lyginant su penkiolikmečiais).
Techninį parengtumą apibūdinantys skirtingų testų rodikliai kito nevienodai: statistiškai reikšmingai (lyginant su
ankstesniais amžiaus metais, p < 0,05) kamuolį greičiau varė trylikmečiai (7,2%), penkiolikmečiai geriau judėjo
gindamiesi (13,5%) ir mesdami baudos metimus (19,7%), tačiau taikliausiai per 1 minutę kamuolį į krepšį metė  
vienuolikmečiai (23,2%). Tokius kitimus galėjo lemti ir genotipiniai, ir fenotipiniai veiksniai.
Sudaryta jaunųjų krepšininkų (10—17 metų) atletinio ir techninio parengtumo ranginė skalė leis Lietuvos krepšinio
treneriams įvertinti treniruojamų krepšininkų parengtumo lygį.

Raktažodžiai: daugiametis sportinis rengimas, atletinis parengtumas, techninis parengtumas.