Pradinių klasių mokinių savikontrolės žinių ir gebėjimų raiška fizinio aktyvumo požiūriu

Vytė Kontautienė, Audronius Vilkas

Abstract


Tyrimo tikslas — įvertinti pradinių 3—4 klasių mokinių fi zinės savikontrolės žinių ir gebėjimų raišką fi zinio aktyvumo
požiūriu. Tyrimas atliktas 2009 m. Klaipėdos miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse. Tiria-
mųjų kontingentą sudarė: 99 trečių, ketvirtų klasių mokiniai, iš kurių 59,6% mergaičių ir 40,4% berniukų. Atliekant
tyrimą buvo siekiama įvertinti 3—4 klasių mokinių fi zinės savikontrolės žinias lyties požiūriu; nustatyti, ar skiriasi
mergaičių ir berniukų savikontrolės samprata; įvertinti savikontrolės gebėjimų raiškos sąlygas.
Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; atliekant matematinę statistiką taikyta Kronbacho alfa
(Cronbach α) koefi ciento skaičiavimas, Spirmeno (Spearman) ranginė koreliacija, Stjudento t (Student t) ir χ 2  kriteri-
jai. Remiantis Lietuvos kūno kultūros ženklo programa „Augti ir stiprėti“ (2004) bei R. E. Riggio ir H. S. Friedman
(1983) socialinių įgūdžių aprašu, skirtu emocinei ir socialinei kontrolei įvertinti, sudarytas savikontrolės vertinimo
klausimynas.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad pradinių klasių mokiniai neturi susiformavusios aiškios savikontrolės sampratos ir
gebėjimų save kontroliuoti — jų savikontrolės samprata yra chaotiška, nenuosekli. 3—4 klasių mokinių fi zinės savi-
kontrolės žinios lyties požiūriu statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Daugiau nei du trečdaliai mokinių turėjo žinių apie
pulsą, normalią žmogaus kūno temperatūrą, kraujospūdį, greitumo ir šoklumo fi zines ypatybes. 84,7% mergaičių ir
92,5% berniukų nežinojo, kiek laiko per parą jie turėtų praleisti fi ziškai aktyviai, kad būtų sveiki. Daugiau nei pusei
mergaičių ir daugiau nei pusei berniukų trūko žinių apie pulso ir kvėpavimo dažnį per minutę. Statistiškai reikšmingai
lyties požiūriu skyrėsi nuomonė, kada mokiniams blogiausiai sekasi save kontroliuoti. Mergaitės linkusios manyti,
kad joms blogiausiai sekasi save kontroliuoti, kai jas įskaudina, įžeidžia (p < 0,05) ir tokiomis situacijomis, kai jų
nesupranta (p < 0,05). Berniukams sunkiausia kontroliuoti emocijas, kai kitiems sekasi, o jiems nepavyksta atlikti
užduoties. Savikontrolės gebėjimų raiškai vertinti taikyta savikontrolės elgesio modelių skalė (Kronbacho α 0,716)
parodė, kad egzistuoja savikontrolei reikšmingų asmenybės savybių ir savikontrolės elgesio modelių ryšys (nustatyta
silpna tendencija): vaikai, kurie žino elgesio taisykles ir jų laikosi, dažniau yra kantrūs (p < 0,01); vaikai, linkę
optimistiškai mąstyti, dažniau geba susitvarkyti su iškylančiais sunkumais (p < 0,001); esminis koreliacinis ryšys
nustatytas tarp lyties ir elgesio taisyklių žinojimo ir jų laikymosi (p < 0,001).
Tyrimu nustatyta, kad 3—4 klasių mokinių žinios apie savikontrolę nėra pakankamos — nesusiformavusi savikontrolės
samprata, trūksta žinių apie savarankišką fi zinį aktyvumą ir sveikatos stiprinimą, pulso ir kvėpavimo dažnį per minutę.
Mergaitės ir berniukai skirtingai suvokia sąlygas, kuriomis jiems sunkiausiai sekasi save kontroliuoti. Nustatytas kai
kurių savikontrolei reikšmingų asmenybės savybių ir savikontrolės elgesio modelių ryšys (nustatyta silpna tendencija):
tvarkingi mokiniai dažniau yra kantrūs, ir priešingai — kantrūs mokiniai dažniau yra tvarkingi.

Raktažodžiai: savikontrolė, gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, aktyvi fizinė veikla, pradinės klasės.


Full Text:

PDF


DOI: https://doi.org/10.33607/bjshs.v2i77.377