Regbininkų savęs vertinimo ir agresyvumo formų sąsajos

Abstract

Smurtas sporto srityje, pasireiškiantis per sportinę kovą ir ne tik jos metu, tampa rimta socialine problema. Daugelis
autorių ieško priežasčių, lemiančių agresyvų elgesį. Analizuojami situaciniai veiksniai, asmeninės savybės, kontekstas.
Agresyvios reakcijos, gebėjimas tokius  impulsus kontroliuoti ar jų energiją iškrauti socialiai priimtinu būdu glaudžiai
siejasi su savęs vertinimu. Savęs vertinimo tyrimai sportinės veiklos požiūriu nėra gausūs, todėl  šio tyrimo objektu
pasirinkome kontaktinės šakos sportininkų savęs vertinimą ir agresyvumo ypatumus. Pagal sužalojimų statistiką
regbis priskiriamas agresyviausioms sporto šakoms, todėl tikėjomės, kad regbininkų agresyvumo formos bus aiškiai
išreikštos. Šio tyrimo tikslas — nustatyti regbininkų savęs vertinimo ir agresyvumo formų sąsajas.
Buvo tiriami 104 regbininkai vyrai, besitreniruojantys jaunių ir suaugusiųjų komandose. Tiriamųjų amžius 16—32 m.,
amžiaus vidurkis 20,75 m. Tyrimo metu naudota M. Rosenberg (1986) savęs vertinimo skalė ir Buss-Durkee (1957)
agresyvumo klausimynas. Statistinei duomenų analizei atlikti naudota SPSS programa (10.1 versija).
 Rezultatai parodė, kad tirtiems regbininkams būdingiausios verbalinės ir fi zinės agresijos formos, t. y. aktyvus, atvi-
ras agresijos išreiškimas, o mažiausiai būdinga netiesioginė agresija ir negatyvizmas, t. y. „atsargesnis“, pasyvesnis
agresijos išreiškimas.
Analizuodami duomenis pagal amžių nustatėme, kad įtarumas ir kaltės jausmas būdingesni jaunesniems regbinin-
kams — jaunesni regbininkai labiau nepasitiki aplinkiniais ir projektuoja savo priešiškumą į kitus. Negatyvizmas
būdingesnis vyresniems tiriamiesiems. Galima manyti, kad vyresni regbininkai labiau drįsta nepritarti kitų sugalvo-
toms taisyklėms ar garbingos kovos principams.
Vyresnių regbininkų grupėje (aukštesnio savęs vertinimo) savęs vertinimo ir suminio agresyvumo rodiklio sąsajų
neaptikta, tačiau jaunesnių regbininkų grupėje nustatytas neigiamas ryšys: kuo žemesnis savęs vertinimas, tuo aukš-
tesnis agresyvumo įvertis. Tokie rezultatai atitinka daugumos tyrėjų išvadas, kad būtent žemas savęs vertinimas yra
agresyvumo rizikos veiksnys. Vyresnių regbininkų savęs vertinimas patikimai siejosi tik su verbaline agresija: kuo
aukštesnis savęs vertinimas, tuo labiau išreikštas polinkis verbalinei agresijai. Priešiškumas, susierzinimas, nuoskauda
ir negatyvizmas neigiamai koreliuoja su jaunesnių regbininkų savęs vertinimu.

Raktažodžiai: agresyvumas, instrumentinė agresija, savęs vertinimas.