Sutrikusio intelekto asmenų psichomotorinės reakcijos ypatumai

Abstract

Žmogaus reakcijos į įvairiausius signalus tyrimo metodai leidžia atrasti vis naujas savybes ir formuoti naują požiūrį į
propriorecepcijos, pusiausvyros aparato, regos, nervų ir raumenų sistemų visuminę veiklą (Weeks et al., 2000; Gut et
al., 2007; Zuozienė, 2007). Psichomotorinė reakcija svarbi sutrikusio intelekto asmenims kasdieniame gyvenime, nes
einant gatve, dirbant, sportuojant, tenkinant kasdienius poreikius ar užsiimant rekreacine veikla kartais būtina daryti
greitus sprendimus dėl atitinkamų veiksmų numatytomis ar nenumatytomis situacijomis (Weeks et al., 2000; Pratt,
Greydanus, 2007). Kadangi vienas iš sutrikusio intelekto asmenų vystymosi ypatumų yra sutrikusi psichomotorinė
raida, šia tema reikėtų atlikti tyrimus, kurie padėtų stebėti CNS funkcinės būklės pokyčius. Reakcijos laikas labai
svarbus ne tik motorinei raidai, bet ir geresniam, greitesniam prisitaikymui prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų.
Tyrimo tikslas — ištirti ir įvertinti sutrikusio intelekto asmenų psichomotorinę reakciją. Siekdami užsibrėžto tikslo
stengėmės atsakyti į šiuos klausimus: 1) kaip skiriasi įprastos ir sutrikusios raidos asmenų psichomotorinė reakcija;
2) ar skiriasi sutrikusio intelekto asmenų paprasta ir sudėtinga reakcija į šviesą ir garsą; 3) ar priklauso sutrikusio
intelekto asmenų psichomotorinė reakcija nuo sutrikimo laipsnio ir lyties.
Buvo tirtos trys 18—21 metų amžiaus tiriamųjų grupės (įprastos raidos (n = 20), nežymiai protiškai atsilikusių
(n = 17) ir vidutiniškai protiškai atsilikusių asmenų (n = 19)). Psichomotorinei reakcijai išmatuoti buvo taikomas
reakciometrijos metodas naudojant reakciometrą RA-1, skirtą žmogaus reakcijos į raudonos ir žalios šviesos ar gar-
sinį signalą trukmei matuoti, žmogaus centrinės nervų sistemos (CNS) psichomotorinės reakcijos greičio ypatumams
nustatyti.
Įprastinės raidos tiriamieji pasiekė kur kas geresnių rezultatų atlikdami visas reakcijos laiko užduotis, lyginant su
protiškai atsilikusių tiriamųjų grupėmis (p < 0,05). Visos tiriamųjų grupės greičiau reagavo į garso nei į šviesos
dirgiklį ir buvo geresni jų paprastos reakcijos laiko rezultatai nei sudėtingos. Nežymiai protiškai atsilikusių vaikinų
reakcijos laikas buvo geresnis atliekant paprastos reakcijos laiko į šviesą užduotis, o to paties protinio atsilikimo
merginos greičiau atliko paprastos reakcijos laiko į garsą užduotis. Vidutiniškai protiškai atsilikusių merginų reakcija
į šviesą ir garsą yra geresnė nei to paties protinio atsilikimo vaikinų.
Įprastos raidos tiriamieji darė daugiau klaidų nei sutrikusio intelekto asmenys, mažiausiai klaidų darė vidutiniškai
protiškai atsilikę tiriamieji.

Raktažodžiai: sutrikęs intelektas, psichomotorinė reakcija, reakcijos greitis.