Pusiau profesionalių rankininkių parengtumo rodiklių ryšys parengiamojo laikotarpio pradžioje

Abstract

Tikslas — nustatyti pusiau profesionalių rankininkių (PPR) parengtumą ir parengtumo rodiklių tarpusavio priklau-
somybės ypatumus pradedant sportinį sezoną. Buvo nustatyti totaliniai rodikliai ir kūno masės komponentai, atletinis
(aerobinė ir anaerobinė ištvermė, kojų raumenų galingumas, vikrumas, judesių dažnumas), techninis (kamuolio
metimo greitis, kamuolio metimas į tolį, kamuolio gaudymas ir perdavimas, kamuolio varymas) parengtumas.
Žaidėjų vidutinis ūgis 176,3 ± 6,1 cm,  kūno masė 69,9 ± 9,7 kg. Kuperio testo metu vidutiniškai žaidėjos nubėgo
2,3 ± 0,19 km, netiesiogiai pagal šį testą vertinta VO 2max  didžiausia reikšmė buvo 56,2 ml / kg / min, mažiausia —
38,6 ml / kg / min. Atlikdamos Yo–Yo nutrūkstamo intensyvumo ištvermės ir atsigavimo testus žaidėjos vidutiniškai
nubėgo atitinkamai 1593 ± 566 ir 554 ± 204 metrus. Žaidėjų laktato koncentracija kraujyje po testų vidutiniškai
buvo 10,4 ± 2,8 ir 13,8 ± 2,7 mmol / l atitinkamai. Atlikdamos jėgos greitumo šuolius žaidėjos vidutiniškai pašoko —
28,2 ± 2,9 cm (be rankų mosto) ir 35,4 ± 3,5 cm (su rankų mostu), greitumo jėgos atitinkamai — 30,2 ± 2,7 ir 36,6 ±
3,4 cm. Didžiausias kamuolio metimo greitis nustatytas tiriamosioms metant į vartus pašokus (71,9 ± 7,4 km / h),
mažiausias — kai metama nuo 7 metrų linijos (66,1 ± 6,4 km / h), rankų judesių dažnumas buvo žemas. Lyginant su
kitų šalių rankininkėmis, nustatyti tokie parengtumo ypatumai: PPR jėgos greitumo rodikliai yra geresni nei Norve-
gijos rankininkių; aerobinė ištvermė blogesnė nei Lenkijos rankininkių. Nustatyti tokie sąveikos ypatumai: glaudus
kūno masės ryšys su kojų galingumu (r = 0,40—0,60) ir kojų galingumo su judesių dažnumu (r = 0,55—0,59). Taip
pat nustatytas glaudus ryšys tarp kamuolio metimo greičio ir kamuolio metimo į tolį (r = 0,78).
Nustatyti pusiau profesionalių vidutinio meistriškumo rankininkių parengtumo rodikliai, jų ryšys turi teorinę ir prak-
tinę reikšmę apibūdinant žaidėjų parengtumo lygį ir sudaro prielaidas parengti parengiamojo laikotarpio treniravimo
programą. Remiantis C. Carling ir bendraautorių (2009) teiginiais, judamieji gebėjimai tarpusavyje nepriklausomi,
bet visi kartu labai reikšmingi. Todėl parengiamuoju laikotarpiu rankininkėms rekomenduotina: lavinti ištvermę,
jėgą, kartu padidinant rankininkių aktyviąją kūno masę, kurios dėka pagerėtų kojų raumenų galingumas; gerinti
rankų ir kojų judesių dažnumą, kurie yra labai reikšmingi atliekant veiksmus ginantis ir puolant. Tolesni pusiau
profesionalių rankininkių treniravimo programų tyrimai  leistų ne tik nustatyti jų poveikį parengtumo rodiklių kaitai,
bet ir optimizuoti rengimą.

Raktažodžiai: moterų rankinis, atletinis ir techninis parengtumas, testavimai.