Studentų mokymosi, grįsto skirtinga edukacine paradigma, rezultatų vertinimo ypatumai

Abstract

Aukštojo mokslo kokybės garantiją sunku įsivaizduoti be vertinimo. Kokybės garantija buvo ir vis dar yra pagrindinė
Bolonijos proceso (Bologna with Student Eyes, 2009) pozicija. Siekiant geresnės aukštojo mokslo kokybės ypatingas
dėmesys turi būti skirtas studijų proceso ir jo sudėtinių dalių — mokymo, mokymosi, vertinimo — tobulinimui. Moks-
linės literatūros analizė leidžia teigti: nors ir vyksta aktyvios diskusijos dėl vertinimo kokybės aukštojo mokslo insti-
tucijose, vis tik pripažįstama, kad egzistuojanti studijų sistema negarantuoja absoliutaus teisingumo ir sutarimo tarp
vertinimo proceso dalyvių. To priežastys gali būti įvairios. Aukštojo mokslo sistemoje vykstanti vertinimo vaidmens
kaita, vertinimo sampratos daugiareikšmiškumas, vertinimo proceso sudėtingumas kelia problemų visiems studijų
proceso dalyviams. Viena aišku — vertinimas turi būti grindžiamas metodologine nuostata, kad mokymas, mokymasis
ir vertinimas yra neatsiejami dalykai. Vadinasi, vertinimo procesas turi ne tik derėti su pedagogine sistema, bet ir
atliepti vyraujančiai edukacinei paradigmai.
Edukaciniame procese studento žinių vertinimas — viena iš sunkiausių pedagoginio darbo sričių. Vertinimo procesas
svarbus tiek vertinamajam, tiek vertintojui. Naujų mokymo(-si) metodų ir netradicinių vertinimo būdų paieška —
tai mokslininkų atsakas sprendžiant studentų mokymosi vertinimo problemą. Deja, mokymosi vertinimo problemos
dažniausiai sprendžiamos fragmentiškai, labiau akcentuojant vertinimo proceso praktiškąją pusę (pvz., alternatyvių ver-
tinimo metodų taikymas ir pan.). Studentų mokymosi vertinimas negali būti atsitiktinis; jis turi remtis vertinimo modeliu,
kuris atsižvelgtų į edukacinę paradigmą, grindžiamą studijų programa. Edukacinės paradigmos keitimasis, keičiantis
studijų konceptualiuosius pagrindus, verčia permąstyti ne tik besimokančiųjų vertinimo tikslus, prasmę, reikšmę studijų
procese, bet ir dermę tarp taikomos vertinimo sistemos, pedagoginės sistemos koncepcijos ir ja grįsto studijų tikslo.
Tyrimo tikslas — atskleisti studentų mokymosi, grįsto skirtinga edukacine paradigma, rezultatų vertinimo ypatumus.
Uždaviniai: 1) apibrėžti studentų mokymosi vertinimą edukacinių paradigmų požiūriu; 2) įvertinti mokymosi para-
digmos realizavimo sąlygas universitetinėse magistro studijose.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; natūralus eksperimentas.
Mokslinės literatūros analizė leido išryškinti, kaip keičiasi mokymo, mokymosi ir vertinimo sąsajos pereinant nuo
mokymo į mokymosi paradigmą. Apibendrinant taikomą vertinimo sistemą edukacinių paradigmų atžvilgiu, pateikta
studentų mokymosi vertinimo kaita.
Natūralus eksperimentas atliktas 2009 rugsėjo—gruodžio mėnesiais. Buvo tiriamas 31 1 kurso edukologijos magistro
studijų studentas. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad studentai nėra pilnai pasiruošę dirbti mokymosi paradigmos
sąlygomis. Vis dar daugumai studentų norisi, kad jiems vadovautų dėstytojas, kad būtų pateiktos visos galimos
„instrukcijos“. Iš pateiktų atsakymų būtų galima daryti prielaidą, kad dauguma magistrantų dar nenori, o ir nepa-
siruošę už savo mokymąsi prisiimti atsakomybę. Paprastai dėl nesusišnekėjimo, nesupratimo kaltę permeta ant kitų
studentų ir / ar dėstytojo pečių, ar ieško priežasčių netinkamai sukurtoje (bet ne susikurtoje) mokymosi aplinkoje.
Ieškodami atsakymų, kodėl studentai dar nepasiruošę dirbti mokymosi paradigmoje, galime įvardyti tokias priežastis
kaip studentų baimė, laiko stoka, negebėjimas bendrauti, nesusikalbėjimas tarp studentų, dėstytojo ir pan. Mokymosi
paradigmos vertinimo dalinį virtimą sąveikos paradigma grįstu vertinimu įrodo tokie faktai kaip studento ruošimasis
atsiskaitymui pagal dėstytojo pateiktą informaciją ir nurodymus; dėstytojo iniciatyva aktyvinti mokymosi procesą ir
studentų savęs vertinimą. Eksperimento rezultatai leidžia teigti, kad studijų procese dominuoja dėstytojas, ir tai šio
eksperimento atveju buvo neišvengiama, nes studijų proceso dalyvių pasiruošimas dirbti mokymosi paradigmoje buvo
neadekvatus studijų programos tikslų atžvilgiu.

Raktažodžiai: edukacinė paradigma, mokymosi vertinimas, studijų procesas.